Mažųjų miestų kategorijoje patekusi į 2014–2020 m. ES finansinės paramos laikotarpį, Garliava per artimiausius penkerius metus tikisi sulaukti didžiulių investicijų. Kai kurie projektai jau pradėti įgyvendinti.

Kuria Kaimynystės parką

Garliava ruošiasi po mėnesio vyksiančiai miesto šventei. Tuomet, pirmąjį birželio šeštadienį, teks uždaryti arterinę Vytauto g. – scena, kaip paprastai, stovės seniūnijos pastato pašonėje. "Tikimės, kad kitais metais per miesto šventę Vytauto g. uždaryti nebereikės – švęsti galėsime Kaimynystės parke", – vylėsi Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Kaimynystės parką ketinama įrengti 4,5 ha teritorijoje prie Maišio upelio, garliaviškių neoficialiai vadinamoje kareivių pieva. "Parengtas parko techninis projektas, Maišio upelio išvalymo techninis projektas. Pirmiausia išvalysime upelį, sutvarkysime pakrantes, tada – apželdinsime parką, įrengsime vaikų žaidimų aikšteles, sporto ir poilsio įrenginius", – darbus vardijo seniūnė.

Būsimo parko teritorijos pradžią nuo Vytauto g. pusės ženklina didžiulis, 20 t sveriantis lauko riedulys. Ateityje ant jo bus iškalti žodžiai, šalia švies penki sendinto metalo žibintai – vienas jų jau stūkso prie Maišio.

Keletas žemės sklypų, sudarančių apie 1 ha teritoriją šalia būsimo parko, yra paimti visuomenės poreikiams. Ten planuojama įrengti sporto ir laisvalaikio zoną, kurioje galėtų iškilti treniruokliai, teniso, tinklinio aikštelės. Šiuo metu atliekamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, rengiamas sklypo planas – atliekami geodeziniai matavimai ir kt.

Įrengs du suoliukus

Per Garliavos miesto šventę ketinama atidengti vieną iš dviejų Garliavoje planuojamų įrengti suoliukų-paminklų Lietuvos savanoriams. Iš viso Kauno rajone jų iškils vienuolika, pirmasis jau atidengtas Raudondvaryje. Suoliukai-paminklai skirti pakaunės krašto savanoriams,Vyčio Kryžiaus kavalieriams, pasižymėjusiems nepriklausomybės kovose po 1918 m., įamžinti. Kituose miesteliuose jų iškils po vieną, o Garliavoje planuojama įrengti du, mat iš čia buvo kilę daugiausia savanorių.

Per miesto šventę planuojama atidengti suoliuką, stovėsiantį pievelėje tarp bažnyčios ir iš lauko riedulių supilto paminklo savanoriams.

Antras suolelis turėtų iškilti skvere, priešais Vytauto g. 140 daugiabutį, tačiau prieš tai šį žaliąjį plotą ruošiamasi sutvarkyti, įrengti pėsčiųjų taką. Suoleliuose bus surašytos 33 Garliavos savanorių pavardės.

Suvienijo bendruomenę

Trečius metus iš eilės Vytauto g. vietoje senų, sutrešusių liepų sodinami medeliai. Šį balandį pasodinta 80 kietalapių rutulinių (apvalaus vainiko) slyvų, 200 tujų. Garliavos miesto gatvių, parkų ir skverų apželdinimo projektas suderintas su atitinkamomis institucijomis – kertamos tik tos senosios liepos, kurias išnaikinti leido aplinkosaugininkai. Didžiausia medelių sodinimo talka vyko akcijos "Darom" metu, kai į bendrą veiklą įsijungė beveik 100 garliaviškių.

"Smagu, kad medelių sodinimo akcijoje dalyvavo ir jaunimas, ir vyresnioji karta – tai rodo tikrą vienybę", – pastebėjo Garliavos sporto ir kultūros centro direktorius Marius Norvaiša.
Garliavos meno mokyklos bendruomenė džiaugiasi po užsitęsusios rekonstrukcijos sugrįžusi į iš esmės pasikeitusį mokyklos pastatą. Ateityje planuojama pakeisti mokyklos aplinką, jai suteikiant daug meninių detalių. "Dabar tas pastatas sutvarkytas, bet atrodo labai standartinis. Norėtume jam suteikti išskirtinių akcentų, kad net neperskaičius pavadinimo, būtų aišku – čia įsikūrę meno žmonės", – paaiškino architektė Violeta Beigienė. Ji pasiūlė idėjų, kaip pakeisti šią  jaunųjų menininkų prieglobsčio aplinką: ant pastato stogo būtų galima užkelti instrumentų figūras, vėliavas ant pieštukus primenančių stiebų prie jo iškabinti ir panašiai.

Architektūros skauduliai

Senoji kirchė, evangelikų liuteronų religinei bendruomenei priklausantis pastatas Vytauto g. ir tiras prie rajono viešosios bibliotekos – architektūriniai Garliavos skauduliai. "Galvojame, kaip sutvarkyti erdvę prie Vytauto g. ties kirche, Evangelikų liuteronų religinės bendruomenės pastatu (Vytauto g. 95) ir parduotuve, kavine. Bendruomenės pastatas artimiausiu metu turėtų būti sutvarkytas – tam ruošiamas projektas. Čia liuteronai planuoja įsirengti dienos centrą, susibūrimų vietą", – pasakojo Kauno rajono vicemeras Kęstutis Povilaitis.

Jei šiam pastatui sutvarkyti jau rengiamas projektas, tai tiro ir kirchės likimas tebelieka neaiškus. XIX a. antroje pusėje statyta senoji Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia – vienas iš trejų maldos namų, pastatytų Garliavos įkūrėjo grafo Jozefo Godlevskio (kiti du – Švč. Trejybės katalikų bažnyčia ir sinagoga). Pastatas priklauso viešajai įstaigai, kurios direktorė Jurgita Taločkienė sakė, kad kirchė jai yra tikras galvos skausmas. "Ketverius metus mes tą pastatą bandome parduoti, bet niekas nenori pirkti, vos keli žmonės teiravosi – matyt, dėl to, kad tai yra paveldo objektas ir jo būklė nėra gera", – užsiminė J.Taločkienė.

Ambicingų planų atsisakyta

Ankstesni pastato savininkai kirchėje planavo įrengti kavinę ar naktinį klubą, buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, pakeistas pastato stogas, bet paskui ambicingų planų atsisakyta. "Sovietmečiu čia veikė kailių apdirbimo cechas – buvo raugiamos odos. Nuo tų laikų kirchės sienos prisigėrusios druskų, kažkokių chemikalų", – prisiminė seniūnė.

"Mes pastatą įsigijome jau su pastoliais. Dabar turime juos nugriauti, bet nežinau, kaip tai padaryti – ieškojome, bet neradome, kas apsiimtų tai padaryti", – sakė J.Taločkienė.
"Ta kirchė – nors apleistas, bet labai gražus pastatas, jam taikomas aukštas apsaugos lygis – tai yra valstybės saugomas objektas. Šio objekto savininkui – juridiniam asmeniui – buvo surašytas protokolas, reikalavimas susitvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kad aplinką aptvarkė, medžius, krūmus – išrovė, dešimt metų stovėjusius tualetus nugriovė, buvo skirta tik administracinė nuobauda – įspėjimas raštu", – informavo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. Pastato savininkai buvo įpareigoti nuimti senus, šios vietos nepuošiančius ir grėsmę keliančius pastolius, bet jie vis dar riogso. "Jei šiemet patikrinsiu ir rasiu, kad padėtis, palyginti su praėjusiais metais, pablogėjusi – bus galima skirti piniginę baudą", – A.Naureckaitė užsiminė, kad baudos juridiniams asmenims yra gana didelės – iki 11,5 tūkst. eurų. Ne vieną įspėjimą tvarkytis pastato šeimininkams yra parašiusi ir seniūnija.

Įrengiamas kolumbariumas

Garliavos kapinės užima didžiulę, 10 ha, teritoriją. Tačiau atrodo, kad ir tokio dydžio mirusiųjų miestas yra per mažas Garliavai. Skaičiuojama, kad likusio laisvo ploto užteks vietiniams laidoti artimiausius dvejus trejus metus. "Galvodami apie ateitį, parengėme kolumbariumo projektą. Kolumbariumas turėtų užimti 23 arų plotą prie šoninio įėjimo į kapines. Dabar ten – pieva, jos pakraštyje iškilo sienelė, kurioje įrengtos 24 kriptos. Esame numatę įrengti apie 5 tūkst. kriptų", – pasakojo seniūnė.

Gegužę Kauno rajono taryba turėtų patvirtinti laidojimo kolumbariume tvarką. Ją patvirtinus, įrengtose kriptose bus galima laidoti kremuotus palaikus.

Tikslins seniūnijos ribas

Per penkerius metus Garliavoje tikimasi pakeisti Vytauto g. šaligatvius. Rengiamas projektas šios gatvės šaligatviams atnaujinti ir dviračių ir pėsčiųjų takui nutiesti. Tam atliekami šaligatvių kadastriniai matavimai. "Greitu laiku ketiname tikslinti seniūnijos ribas. Ne vien dėl to, kad gyventojams būtų patogiau, nes dabar pasitaiko, kad tas pats žemės sklypas eina per dviejų seniūnijų teritoriją. Taip gyventojams kyla keblumų registruojant nuosavybę. Tikslindami seniūnijų ribas, išspręstume ir kitą problemą. Dabar Vytauto g. yra Garliavos seniūnijoje, o važiuojant nuo Kauno dešinysis jos šaligatvis kai kuriose vietose jau Garliavos apylinkių seniūnijoje atsiduria", – pasak seniūnės, patikslinus ribas, gatvė ir abu jos šaligatviai atsidurtų toje pačioje seniūnijoje.

Per šį finansinės paramos laikotarpį taip pat ruošiamasi įrengti stadionus prie A.Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Jonučių gimnazijos. Tikimasi, kad per 2014–2020 m. Garliava pritrauks apie 4,6 mln. eurų ES investicijų.