Garsios sportininkės dvynės – buvusi pasaulio stalo teniso vicečempionė Asta Stankienė ir šalies stalo teniso moterų rinktinės trenerė Romualda Garkauskienė – savo 60-ąjį jubiliejų šiandien sutiko stebėdamos Lietuvos stalo teniso čempionato kovas.

Abi jos šiandien raketę į rankas paima jau ne per varžybas, tačiau stalo tenisas vis dar yra neatsiejama jų pačių ir jų vaikų gyvenimo dalis.

Moterys prisiminė, kaip savo pirmąjį profesionalų trenerį sužavėjo tuo, kad jau per pirmąsias savo varžybas aršiai kovojo dėl kiekvieno kamuolio, o pralošusios ilgai liejo ašaras. Tuomet joms, dar Giedraitytėms, buvo po 12 metų. Viskas prasidėjo nuo to, kad draugė jas paragino išbandyti naują užsiėmimą, nes kartą pati žaidė ir jai buvo labai smagu.

Asta Stankienė – kairiarankė. Kai per pirmą treniruotę ji paėmė raketę į kairę ranką, visi iš jos ėmė juoktis. „Labai dėl to įsižeidžiau ir į treniruotes visai nusprendžiau neiti“, – pasakojo moteris.

„Į treniruotes ji nėjo visą mėnesį. Pradėjau įkalbinti, sakiau, kad nekreiptų į juokus dėmesio, net nupirkau raketę ir nusitempiau žaisti“, – prisiminė R.Garkauskienė ir pridūrė, kad vienai Dievas atseikėjo kaip sportininkei, kitai – kaip trenerei.

R.Garkauskienė pasiekė nemažai gražių pergalių, tačiau net ir būdama gabesnė už seserį jos kaip sportininkė pranokti nesugebėjo. A.Stankienė yra tapusi mišrių porų pasaulio vicečempione, iškovojusi Europos čempionato auksą dvejetų ir komandinėje, sidabrą – asmeninėje rungtyse, net dešimtmetį buvo kviečiama žaisti buvusios Tarybų Sąjungos rinktinėje.

„Aš gabesnė buvau, bet Asta daugiau už mane pasiekė. Buvau karštakošė, nesuvaldydavau savęs. Per nervus pralošdavau nemažai varžybų. Labai dėl to pergyvendavau, nagus grauždavau, pusę nakties nemiegodavau, viską būdavau pasiryžus atiduoti, kad būčiau galėjus atsukti laiką ir sužaisti kitaip. O Asta mokėdavo susikaupti ir žaisdavo iki galo“, – pasakojo kaunietė.

Būtent ši asmeninė patirtis labai jai pravertė, kai pradėjo dirbti trenere. „Dabar labai suprantu vaikus, kurių nemažai tokiame amžiuje irgi dar nemoka valdyti savo emocijų“, – kalbėjo R.Garkauskienė ir atsiduso. Ji džiaugiasi, kad jos dukra Europos stalo teniso čempionė Rūta Paškauskienė paveldėjo tėvo charakterį.

R.Garkauskienės entuziazmą žaisti atšaldė vienas itin skaudus įvykis. „Rengėmės Europos čempionatui Austrijoje. Keliuose paruošiamuosiuose turnyruose Tarybos Sąjungos mastu Asta vis laimėdavo pirmą vietą, o aš likdavau antra. Papuoliau į rinktinę. Tačiau kai iki čempionato liko viena diena, buvau įsodinta į traukinį ir išsiųsta namo. Man tai buvo didžiulis šokas“, – prisiminė sportininkė.

Dėl tuometinės politikos, kai rinktinėje buvo ribojamas dalyvių skaičius iš Baltijos šalių, pirmoji už borto atsidūrė būtent kaunietė. „Oi, aš net nenorėjau žaisti tada, kaip gailėjau sesers, – atsiduso A.Stankienė. – Aš tai jau nepralenkiama buvau, bet ir ji turėjo dalyvauti, juk antrą vietą Tarybų Sąjungoje užėmė“.

Nuo to laiko R.Garkauskienė treniruotėms pradėjo skirti mažiau dėmesio ir į savo pačios didžiules pergales nebepretendavo.

A.Stankienės dukros Lina Stankutė-Seliūginienė  ir Viltė Stankutė – taip pat puikios stalo teniso žaidėjos. Lina yra Europos jaunių dvejetų vicečempionė, tačiau ištekėjusi sportinę karjerą apleido.

A.Stankienė šiuo metu „Saulės“ gimnazijoje dirba kūno kultūros mokytoja, o R.Garkauskienė su vyru treniruoja vaikus Kauno Jaunalietuvių sporto organizacijos mokykloje.