Dabartiniam verslui patraukli Veiverių g. prieš kelis šimtus metų atsirado buvusio Svirbės upelio vietoje, regėjo Vytautą Didįjį, caro ir Napoleono armijas, priklausė Varšuvos kunigaikštystei, o 1931 m. kartu su Aleksotu buvo prijungta prie Kauno.

Džiuginanti perspektyva

Retas Aleksoto senbuvis yra girdėjęs apie senąjį šios vietovės pavadinimą Svirbigaila, pirmą kartą paminėtą istoriniuose šaltiniuose 1408 m. Vytauto Didžiojo dėka taip vadintas iki XVI a. Šis pavadinimas greičiausiai bus kilęs nuo Svirbės upelio, tekėjusio į Nemuną išilgai centrinės Aleksoto gatvės, kuri ir tarpukariu, ir dabar vadinama Veiverių vardu. Ši beveik 5 km ilgio plati asfaltuota centrinė Aleksoto gatvė 1937 m. buvo išgrįsta Petrašiūnuose pagamintomis smėlio, asbesto, cemento ir kreidos silikato mišinio (bituko) plytomis, tašytais akmenimis.

"Galima nudžiuginti aleksotiškius – šiemet bus baigta naujai asfaltuoti Veiverių g. atkarpa nuo "Maximos" bazės iki Kauno miesto ribos. Be to, jau baigiamas abipus šios gatvės nusidrieksiančių dviračių takų techninis projektas. Yra ir kitų džiugių naujienų, – džiaugėsi seniūnė Liukrecija Navickienė. – Štai tarp Veiverių g. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos plytinti zona su joje stovinčiu nebenaudojamu pastatu pavirs įvairioms Aleksoto gyventojų reikmėms skirta teritorija su daugiafunkciais bendruomenės namais. Čia persikels seniūnija, biblioteka, bendruomeninės organizacijos, Vaikų dienos centras, policijos nuovada, bus puiki salė įvairiems renginiams, meno kolektyvų repeticijoms, sveikatingumo klubams. Teritorijoje bus įrengtos vaikų žaidimų, sporto aikštelės, sveiko maisto kavinė ir kiti objektai", – vardijo seniūnė.

Mokyklos žvaigždynas

Nors Aleksote, prie Veiverių g., jau veikia kelių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, tačiau vis dar statomos naujos. Aleksoto bendruomenės centro pirmininkas Zenonas Šalna prisimena, kad toje vietoje, kur įsikūrusi "Norfa", sovietmečiu plytėjo didžiulė pieva, kurioje berniukai žaidė futbolą. Anot šioje pievoje savo pirmąsias futbolininko patirtis įgijusio nusipelniusio Lietuvos trenerio Vytauto Povilo Grigonio, čia išaugo daugybė Lietuvos futbolo žvaigždžių: Algirdas Žilinskas, Algirdas Vosylius, Vytautas Lydeka, Arvydas Binkauskas, Vaidas Žitkus, Laimis Vaicekauskas, nusipelnę treneriai Vladas Ulinauskas, Antanas Komskis ir kiti žinomi futbolininkai. "Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Veiverių g. futbolininkų komanda tapo pirmąją Kauno gatvių futbolo čempione", – priminė V.P.Grigonis.

Ši dosni Lietuvos futbolui pieva plytėjo priešais 14-ąją vidurinę mokyklą, o tiksliau – priešais jos pagrindinį, iki šių dienų išlikusį medinį pastatą, kuriame mokėsi daug Lietuvoje žinomų žmonių: aktorius Antanas Šurna, stalo tenisininkės Asta ir Roma Giedraitytės, poetas Gintaras Patackas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas ir Bronislovas Juozas Kuzmickas, dabartinis švietimo ministras Dainius Pavalkis, kiti žinomi aleksotiškiai. Beje, pirmojo 14-osios vidurinės mokyklos (dabar – Šv.Pranciškaus) direktoriaus Marceliaus Žiūraičio sūnus Algis, tapęs Maskvos didžiojo teatro vyr. dirigentu, buvo vedęs garsiąją rusų operos dainininkę Jeleną Obrazcovą.

Pramogos ir susisiekimas

Abipus Veiverių g. pokario metais buvo iškasti grioviai, kuriuose, kai žiemą daug prisnigdavo, koks nors vidurinės mokyklos pirmokas galėjo ir visai pradingti. Pagrindiniame mokyklos pastate mokėsi vyresniųjų klasių moksleiviai, o pradinių – dabartiniame Veiverių g. 138-ajame name.

"Vytauto Petrulio, tarpukariu vadovavusio keturių ministrų kabinetų finansams, buvusiame ūkyje, kurį vadinome dvariuku, įsikūrė Autoremonto gamykla – čia, viename iš dvariuko pastatų, sėdėdami ant dėžių, atsitiktinių kėdžių penktajame dešimtmetyje žiūrėdavome vadinamuosius trofėjinius kino filmus", – apie pokario aleksotiškių pramogas pasakojo Ona J.

Anot pašnekovės, jaunimas pašokti pagal plokštelių muziką, skambančią iš patefono, rinkdavosi į Pečiulių namus ar mokyklos salėje. Miestą pasiekti buvo sunku – iki 1948 m. suaugusieji žiemą eidavo į Kauną Veiverių g. ir ledu per Nemuną, o vasarą per upę keldavo keltas, veikęs maždaug ties dabartine ugniagesių būstine. Po 1948 m. atsirado šiokia tokia susisiekimo priemonė su miesto centru – dengtas sunkvežimis, į kurį buvo įlipama laipteliais per galinį bortą. Kol transporto srautai nebuvo gausūs, vaikai Veiverių g. žiemą paversdavo čiuožykla, o vyresni eidavo pasivaikščioti lyg alėja – gatvė buvo apsodinta gudobelėmis.

Laukia statybos

Pasak Z.Šalnos, Veiverių g. iki šiol stovinčiame sovietmečio daugiabutyje (šalia "Norfos") su dukros Liučijos šeima gyveno iš Sibiro grįžusi tarpukario Lietuvos ambasadoriaus Italijoje žmona Eleonora Čarneckienė. Už to namo plytėjo didžiulės Mėsos kombinato teritorijos, kuriose buvę įvairių atliekų perdirbimo įrenginiai skleidė baisią smarvę, dundėdavo prikabinameji vagonai, vežę į Maskvą ir Leningradą mėsą bei jos gaminius. Šių produktų stoką parduotuvėse kauniečiai užpildydavo nuo ankstyvo ryto Julijanavos ir Veiverių sankirtoje veikusiame mėsos turgelyje.

Būtent tuo laiku iškilo gyvenamųjų namų kvartalas, kuris buvo pramintas dešrų kaimeliu, nes dauguma jų gyventojų darbavosi Mėsos kombinate. Tą kaimelį priešais dabartinę "Maximos" bazę anapus Veiverių g. dabar dengia aukšti medžiai, skiriantys namus nuo Veiverių g. Tačiau netrukus tą žalią uždangą gali pakeisti įvairios paskirties pastatai – tai jau pažymėta miesto plane. Išliks nepaliestas tik parkelis prie Veiverių g., tarp teniso aikščių ir Šeštokų g. – to net negalėjo įsivaizduoti prieš kelis šimtus metų miškais apaugusi Svirbė.

Ko nepasakojo aleksotiškiai

*Abipus Veiverių g. stovi 128 namai, iš kurių 19 – daugiabučiai, veikia 337 įmonės, kurių daugybė yra įsikūrusios Aleksoto verslo centre.
*Gatvės ilgis – 4,86 km.
*Pakilus gatve ant kalno, galima patekti į garsųjį Aleksoto turgų, užsukti į paštą, vaistinę, parduotuvę, biblioteką, optiką ir pan.
*Gatvės pradžia – anapus Vytauto Didžiojo tilto, Marvelės prieigose, kur stovi caro laikus menantys gyvenamieji namai.
*Veiverių g. prieigose nuo 1935 m. tebeveikia unikalus funikulierius, o šlaitą puošia kauniečių ir miesto svečių pamėgtas Česlovo Lukiansko iniciatyva pradėtas kasmet iš gėlių kurti drugelis.
*Aleksoto kapinės įkurtos 1880 m., uždarytos 1970 m. Tai kultūros istorijos paminklas.
*1915 m. vokiečių įkurtas aerodromas tarpukariu tapo mūsų aviatorių šlovės kalve. Sovietmečiu čia veikė aviacijos pulko štabas, skraidė malūnsparniai (dažniausiai po tris), keldami siaubingą triukšmą.
*2003 m. Veiverių g. 132-ajame pastate įsikūrė seniūnija.
*Pievų ir Veiverių g. sankirtoje sovietmečiu veikusioje ambulatorijoje dirbo alpinizmo pradininko Lietuvoje Vytauto Vosyliaus, 1957 m. surengusio pirmąją alpinistų kelionę į Kaukazą, mama.

Šiemet 100 metų jubiliejų minėsiančiame Lietuvos aviacijos lopšyje – legendiniame Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodrome – yra įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus. Jo kolekcijoje saugoma daugiau kaip 22000 eksponatų, tarp jų – 43 skraidymo aparatai. Muziejus didžiuojasi veikiančia "Lituanicos" kopija, "Baltijos kelio" lėktuvu "An-2", Lietuvoje pagamintais sklandytuvais. Muziejuje galima ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir pasėdėti kai kurių lėktuvų kabinose, pasižiūrėti aviacinių filmų, patiems išmėginti lėktuvo valdymą skrydžio imitatoriuje ar apsilankyti šeimoms rengiamose šventėse. Verta pabandyti!