Niūrus vaizdas

Po Antrojo pasaulinio karo suniokota Kauno geležinkelio stotis atstatyta XX a. viduryje. Architektas Piotras Ašastinas mūrinį stoties pastatą padalijo į tris dalis – masyviausia viduryje, šonuose įrengtos tarnybinės patalpos. Bėgant metams pats pastatas buvo remontuojamas. 2003 m. geležinkelio stotis įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Tačiau vien gražios stoties neužtenka. Dabar traukiniais atvykusius keleivius pasitinka niūrios geležinkelio stoties prieigos. M.K.Čiurlionio gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje kėpso ne vienas apleistas pastatas. Neprižiūrėtų statinių yra ir visai šalia geležinkelio stoties.

"Sako, kad ši vieta yra Kauno vartai. Turistams turėtų būti itin nejauku išlipti į tokią aplinką, kur pasitinka aptrupėjusios, pilkos pastatų sienos. Viename tų namų net medžiai auga. Tikrai graži vizitinė Kauno kortelė", – ironijos neslėpė kaunietis Vitalijus.

Pasak kauniečio, dabar gražiai apšviesta geležinkelio stotis nedera su šalia stovinčiais pastatais vaiduokliais.

Didesni mokesčiai

Ties Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvių sankryža esantys vaiduokliai jau seniai stūkso apšepusiomis sienomis, o viršutiniai aukštai neturi gyventojų. Prie pat stoties yra dar keli objektai. Vienas jų perleistas Turto bankui, kiti priklauso privatiems savininkams.

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis tikino, kad bent kiek pagražinti vaizdą tikrai galima. Pastatų savininkai gali pasinaudoti Kauno parama ir sutvarkyti fasadus, kitaip teks mokėti didesnius mokesčius.

Turistams turėtų būti itin nejauku išlipti į tokią aplinką, kur pasitinka aptrupėjusios, pilkos pastatų sienos. Viename tų namų net medžiai auga. Tikrai graži vizitinė Kauno kortelė.

"Apleisti pastatai visada erzina, tad jie yra apmokestinti didesniais nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiais. Deja, bet nieko kito mes daugiau negalime padaryti. Yra bizūno ir meduolio principas, kai mes apmokestiname didesniais mokesčiais ir tai tikrai  skaudu savininkams. Mes tik norime, kad jie judėtų į priekį, todėl siūlome atnaujinti fasadus.

Pasinaudojus paveldotvarkos programa, miestas gali padengti iki pusės fasado tvarkymo darbų sumos. Gaila, kad iš Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvės sankirtoje įsikūrusių pastatų savininkų tokių prašymų nesulaukėme", – sakė vicemeras.

Jis tikino, kad laikinai stoties prieigas gali pagražinti ir menininkai. Šiuo metu kitoje nuo stoties esančioje M.K.Čiurlionio gatvės pusėje keleivius pasitinka ant sienos išpieštas didelis dviratis. Pasak vicemero, tokių kūrybinių išraiškų galėtų atsirasti ir daugiau bei jos pagyvintų niūrų šio rajono vaizdą.

"Mes laukiame įvairiausių menininkų iniciatyvų. Jei jie pasiūlys, ką daryti su aplink geležinkelio stotį esančiais pastatais, mes tikrai tarpininkausime ir su "Lietuvos geležinkeliais", kad tai būtų įgyvendinta", – pridūrė P.Mačiulis.

Parduodamas viešbutis

Vienas iš miestą teršiančių vaiduoklių ieško naujų šeimininkų. Buvęs "Lozanos" viešbutis (Vytauto pr. 2) skelbimų portaluose šmėžuoja jau maždaug pusmetį. Pastato pardavėjai pripažino, kad pardavimo procesas vyksta vangiai, nors besidominčiųjų šiuo pastatu netrūksta.

"Būna, ir skambina, ir vietoje pastatą apžiūri. Tačiau pirkti nesiryžta, nes ties šiuo pastatu nėra didelės automobilių aikštelės. Be to, pastatas yra paveldo zonoje ir jam reikalingas didelis remontas, tad reikia papildomai nemažai investicijų. Ko gero, šie aspektai ir stabdo pirkėjus, nors vieta yra labai gera, su visais rajonais galima susisiekti, centras visai šalia", – "Kauno dienai" sakė pastato pardavimu besirūpinanti nekilnojamojo turto agentė Dalia Žemulaitienė.

Specialistė tikino, kad jau teko kainą sumažinti, tačiau pirkėjų vis tiek neatsiranda. Šiuo metu pastatą, esantį Vytauto pr. 2, norima parduoti už 670 tūkst. eurų.

Kitoje gatvės pusėje esančio pastato ateitis kol kas taip pat nežinoma. Sklinda gandai, kad pastatas yra parduotas, buvo minčių čia įrengti prie stoties tinkantį pigesnį viešbutuką, tačiau jokie darbai tikros formos neįgavo.

Parkavimo problemos

Kauno valdžia ir "Lietuvos geležinkelių" atstovai pirmiausia siekia prie stoties išspręsti eismo problemas. Šiuo metu šalia stoties yra automobilių aikštelė, kurios dalis priklauso miestui, kita dalis – "Lietuvos geležinkeliams". Joje transporto priemonės vos telpa, tad siekiama rasti geriausią sprendimą, kaip padaryti, kad keleiviams būtų patogesnis parkavimas.

"Lietuvos geležinkeliai" siekia pritraukti kuo daugiau keleivių į Kauno geležinkelio stotį, todėl kartu su Kauno savivaldybe sprendžia keleivių transporto (tiek automobilių, tiek dviračių) parkavimo stoties prieigose klausimą. Siekiame, kad keleiviams parkavimas būtų kuo patogesnis", – sakė "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos specialistė Inga Čiuberkytė.

Kauno vicemeras P.Mačiulis teigė, kad tiek miestas, tiek bendrovė siekia padaryti patrauklesnes ir patogesnes stoties prieigas. Norima iki pat geležinkelio stoties atnaujinti infrastruktūrą.

"Tie, kurie važinėja traukiniais, žino, kad ties Kauno geležinkelio stotimi yra chaotiška automobilių aikštelė. Norime aikštelėje suvienodinti įkainius. Yra minčių, kad stovėjimo vieta galėtų būti susieta su traukinio bilietu, kad, nusipirkęs traukinio bilietą, žmogus galėtų gauti nuolaidų. Dar dėl konkrečios kainodaros nesame apsisprendę, tačiau yra abipusis noras sujungti aikštelę, galbūt praplėsti jos ribas bei padaryti saugius išvažiavimo keliukus į M.K.Čiurlionio gatvę, nes dabar tai – gan pavojinga zona", – pastebėjo mero pavaduotojas.

Svarstoma ir galimybė čia įrengti "Kiss and Ride" aikštelę. Ją įrengus būtų galima privažiuoti prie stoties, išlaipinti keleivius ir laisvai išvažiuoti. Jei būtų galimybių, tokia trumpo sustojimo vieta atsirastų už viešojo transporto stotelės esančioje aikštelėje, netoli laiptų į požeminę pėsčiųjų perėją.

"Dar reikia atsiklausti paveldosaugininkų bei architektų, ar tokią aikštelę čia būtų galima įrengti. Kadangi tai ypatinga teritorija, tad projektų rengimas gali užtrukti", – pridūrė P.Mačiulis.

Dėmesys pėstiesiems

Ties M.K.Čiurlionio, Girstupio bei Tunelių gatvių sankryža esantis autobusų apsisukimas taip pat turėtų būti sutvarkytas P.Mačiulis tikino, kad jau yra parengti techniniai projektai, tad miestas ketina ten įrengti civilizuotą autobusų bazę.

Miestas ruošiasi tvarkyti ir pėsčiųjų viadukus, vedančius per Tunelio gatvę. "Kauno diena" yra rašiusi, kad arčiau geležinkelio stoties esantis viadukas bus pritaikytas žmonėms, turintiems negalią. Taip pat bus sutvarkyti į viaduką vedantys laiptai. Planuojama darbus pradėti kitais metais. Tuomet pėstieji saugiai galės ne tik kirsti judrią Kauno gatvę, bet ir patekti į geležinkelio stotį.

Dviračių saugykla

Vasarą Kauno miesto savivaldybė "Lietuvos geležinkeliams" metė iššūkį – jei bendrovė sutiks traukiniais iš Kauno į Vinių ir atgal nemokamai vežti dviračius, Kauno miestas prie geležinkelio stoties įrengs dviračių saugyklas. "Lietuvos geležinkeliai" pasiūlymą priėmė, tad saugyklos jau pradėtos montuoti.

"Dviračių saugykla jau pradėta konstruoti. Jose bus įrengtos penkios vietos dviračiams, kurie galės būti užrakinami atskiruose segmentuose. Dabar derinamas rakinimo mechanizmas. Yra du variantai: arba su geležinkelių lojalumo kortele, arba su elektroniniu bilietu", – komentavo Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

"Projektas ir jos detalės yra derinamos. Mes sieksime, kad keleiviams būtų patogu palikti savo transporto priemonę ir vis daugiau žmonių rinktųsi kelionę traukiniu. Juolab kad nemažai Kauno gyventojų dirba Vilniuje, tad kelionė traukiniu į darbą ir iš jo jiems būtų puikus pasirinkimas", – teigė "Lietuvos geležinkelių" atstovė I.Čiuberkytė.

Kauno miestui saugykla su penkiomis elektroninėmis spynomis kainuos 10 tūkst. eurų. Ją planuojama įrengti pavasario pradžioje.

"Lozanos" viešbutis

Pasak Marijos Oniščik, Vytauto pr. 2 esantis pastatas (architektas Eduardas Peyeris) seniau veikė kaip "Locarno" viešbutis, tačiau vėliau pavadintas  "Lozana". Jo apvalus kampas žymi Vytauto prospekto, o kartu ir Kauno naujamiesčio pradžią. Senose nuotraukose trijų aukštų viešbutis šalia anuomet prospekte stovėjusių mažų carinių mūrinių namelių atrodė didingai. Grakštus suapvalinto pastato kampas atkartojamas kiekviename aukšte. Pastebima, kad tokie stiklai buvo retenybė, tad ir dabar Kaune išlikę mažai tokių pavyzdžių.

Anksčiau pirmame aukšte buvo įsikūręs populiarus restoranas. Sakoma, kad viešbutis gero vardo neturėjo. Tiek viešbučio, tiek restorano reputacija kiek pasitaisė, kai verslą nusipirko Amerikos lietuvis. Suremontuotame restorane "Lozana" grojo Jurgio Akelio džiazo kapela, Sašos Stupelio orkestras. Lankytojų laukė smagios pramoginės programos, pasak istoriko Alvido Jancevičiaus, "Lozanoje" galėjai pasižiūrėti dar neišvykusio į Italiją arba jau iš ten grįžusio bene garsiausio to meto Lietuvos cirko artisto Mykolo Vilenčiko rekordinių ekvilibristikos ir persirengimo triukų ar nuoširdžiai pasijuokti klausydamas, tegu ir primityvių, bet aštrių Juozo Biržinio kupletų."

Šaltinis: http://marijosblogas.blogspot.com