Tradicinę Seniūnų dieną Kauno rajono savivaldybės administracija šįkart surengė Samylų kultūros centre. Jos metu paskelbtos geriausiai tvarkomos seniūnijos rajone.

Nugalėtoja tapo Samylų seniūnija. Jos seniūnui Sauliui Banioniui įteikti traktoriuko su šienavimo ir sniego valymo įranga rakteliai, o dviejų antrųjų vietų laimėtojoms – Garliavos ir Zapyškio seniūnijoms – atiteks savaeigės vejapjovės.

„Nežinia, kokia bus šiemet žiema, tačiau jau nereikės sukti galvos, kaip nuvalyti užpustytus kelius, o vasarą bus daug lengviau prižiūrėti viešuosius plotus, šienauti pakeles“, – pirmąja vieta ir prizu džiaugėsi seniūnas S.Banionis.

Vertinant daugiausia dėmesio buvo kreipiama į tai, kaip tvarkoma ir prižiūrima visa seniūnijos teritorija – seniūnijos, valstybinė ir privati žemė. Stebėta kelių, pamiškių, vandens telkinių pakrančių priežiūra, bendruomenės dalyvavimas tvarkant seniūniją –teritorijas prie daugiabučių namų, parkų, vandens telkinių, domėtasi, ar puoselėjami etnografiniai elementai ir mažosios architektūros formos – koplytstulpiai, kryžiai, nuorodos, suoleliai, žibintai, kaip prižiūrimi želdynai ir gėlynai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, ar yra sudarytos patogios sąlygos gyventi, dirbti ir ilsėtis, ar atsižvelgta į neįgaliųjų, senjorų poreikius.

Papildomi balai skirti už naujas idėjas kuriant kraštovaizdį, tvarkant atliekas, diegiant pažangias technologijas.

Samylų seniūnija – viena gražiausių Kauno rajone. Jos teritorijoje driekiasi Kauno marių regioninis parkas. Unikalioje Girionių gyvenvietėje įsikūrusi Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Miškų institutas, Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Seniūnija, esanti pietryčiuose nuo Kauno miesto kairiajame Kauno marių krante, yra turtinga archeologinėmis vietovėmis. Joje yra gilią senovę menantys Samylų, Pakalniškių ir Dubravų piliakalniai.

Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas iš didžiausių Lietuvoje Girionių miško parkas, įkurtas 1960 m., kuriame gausu retų augalų. Parką puošia medinės skulptūros.

Svarbiausios gamtos vertybės – didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos, virtusios tikrais fiordais, prie marių prigludusios sengirės su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais. Kauno mariose gausu kuojų, ešerių, plakių, karšių, starkių, lynų, lydekų ir kitų vertingų žuvų.

Retais augalais turtinga Dubravos giria. Čia auga įdomus gamtos paminklas – „Dubravos dvyniai”. Tai tarpusavyje suaugę ąžuolas ir pušis.

Samylų seniūnija turtinga ne tik kraštovaizdžiais, gyvūnija ir augmenija. Nemažai dailės vertybių saugoma Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Šlienavoje. Tai ornamentuoti, kalvių rankų darbo kryžiai, skulptūros, paveikslas, arnotas. Bažnyčios varpinėje skamba iš Kauno marių užlieto Kampiškių kaimo atkeltas varpas.