Pereiti į pagrindinį turinį

Gimnazijos kieme šeimininkauja archeologai

2023-06-24 04:00

Archeologai jau antra savaitė darbuojasi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos kieme, kur planuojama statyti gimnazijos sporto salę. Akį traukia atkasti ir iš tolo šviečiantys arkiniai tvoros pamatų fragmentai.

Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai. Radiniai: atkasti arkiniai tvoros pamatų fragmentai.

Visi kilnojamieji radiniai perduodami Kauno miesto muziejui, o atkastoms struktūroms įvertinti, kaip reikalauja procedūros, pakviesti architektai. Darbinė versija – šie apie 60 cm pločio pamatai yra iš XVIII a.

Jie išmatuoti, kai vienoje vietoje tvoros likučiai atkasti ne tik iš sklypo, bet ir iš kitos pusės. Sovietinės plytų tvoros, kurios dalis jau išardyta, aikštės teritoriją atribojančios nuo gimnazijos, ir senosios tvoros vieta skiriasi apie 1 m. „Sklypas kažkada buvo padidintas“, – sakė archeologas Pavelas Vutkinas, atstovaujantis bendrovei „Statybų archeologija“.

Tyrimai: archeologas P. Vutkinas pasakojo, ką su kolegomis jau rado šiame sklype. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Prieš archeologinius tyrinėjimus atliekama žvalgyba. Kaip rodė išankstiniai iš kolegų gauti duomenys, buvo atkastos medinio tualeto liekanos. Rasta ir dar viena medinė struktūra.

„Greičiausiai toje vietoje buvo arklidės. Vienu metu – ir turgavietė. Tai iš dalies patvirtina ir mūsų radiniai. Randama ne tik vietinių Abiejų Tautų Respublikos, bet ir kitų kraštų plombų, monetų“, – P. Vutkinas.

Plombos atlikdavo prekės apsaugos funkciją. Buvo patvirtinimas, kad prekė ar siuntinys pakeliui nebuvo atidaryti, keisti. Kartu tai buvo ir kokybės, gamintojo garantijos ženklas.

Trečiadienį iki pietų rastas tik vienas šilingas – tai dažnas radinys. Antradienis archeologams buvo kur kas derlingesnis. „Radome daugiau monetų. Žygimanto Augusto sidabrinį dinarą, vyrišką žiedą. Jo būklė neideali, galima įžiūrėti, kad su herbu, bet sunku pasakyti, koks jis. Jį identifikuos muziejaus darbuotojai, kai gerai nuvalys. Mes darbas – tik pirminis konservavimas, valymas“, – pasakojo archeologas.

Greičiausiai toje vietoje buvo arklidės. Vienu metu – ir turgavietė. Tai iš dalies patvirtina ir mūsų radiniai.

Archeologai į sklypą, besiribojantį su Steigiamojo Seimo aikšte, atsikraustė birželio pradžioje. Per tą laiką nukasė dalį statyboms numatytos teritorijos. Vienoje vietoje pasiekė 4 m gylį, kitur – iki 1,5 m, o dalis dar visai neliesta.

Giliausiame pasiektame sluoksnyje – XVI a. antrosios pusės–pabaigos radiniai.

Plotas išžvalgyti bus baigtas iki liepos pabaigos. Kasdien pluša aštuoni–dešimt žmonių. Kvapą gniaužiančių radinių nesitikima, bet niekada negali žinoti.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų