Teismas rugsėjo 25 d. sprendimu paliko nepakeistą rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartį byloje pagal „Infes“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

„Infes“ pirmos instancijos teismui skundė gegužę Kauno miesto savivaldybės priimtą sprendimą, kuriuo Aleksote, adresu H. ir O. Minkovskių g. 31, planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro ir požeminės stovėjimo aikštelės rangove pripažinta verslininko Juozo Kriaučiūno vadovaujama statybų bendrovė „Autokausta“, o „Infes“ siūlymas pirkime liko antroje vietoje.

„Infes“ teismo prašė įpareigoti Kauno savivaldybę atmesti „Autokausta“ siūlymą ir įtraukti bendrovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

„Infes“ ginčijo, kad savivaldybė turėjo pareigą atmesti „Autokaustos“ siūlymą – esą bendrovė nurodė melagingą informaciją ir neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, taip pat nepateikė netinkamų įrodymų, kurie pagrįstų siūlomą mažą rangos darbų kainą. „Infes“ dėl to teigė savivaldybei teikusi pretenziją, kurios ši netenkino.

Rugpjūčio 26 d. nutartimi „Infes“ skundas atmestas – teismas nusprendė, kad „Autokausta“ konkurso laimėtoja paskelbta teisėtai, šį „Infes“ nepalankų sprendimą bendrovė rugsėjį apskundė Apeliaciniam teismui.

Savivaldybės ir „Autokaustos“ prašymai atlyginti žalą – atmesti

„Infes“ skundžiant pirmos instancijos teismo sprendimą, M. K. Čiurlionio koncertų rūmų konkurso procedūros vis dar lieka sustabdytos.

Kauno apygardos teismas birželio pabaigoje tenkino „Infes“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti savivaldybę nesudaryti rangos darbų sutarties, o jeigu tai padaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, šis sprendimas patvirtintas apeliacinės instancijos teisme.

Laikinai sustabdžius konkurso procedūras atsakovė byloje Kauno savivaldybė ginčijo patirianti 10 mln. eurų nuostolių ir liepą pareikalavo įpareigoti „Infes“ juos atlyginti.

Teismui savivaldybė argumentavo, kad, uždraudus sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia bendrove, daroma žala visuomenei, nes negalima pradėti svarbaus jos interesams objekto statybų.

Savivaldybė taip pat ginčijo, esą negalėdama organizuoti renginių M. K. Čiurlionio koncertų centre netenka potencialių pajamų, o naujojo koncertų centro projektuotojai „Paleko archstudija“ ir „Baltic Engineers“ gali nutraukti pasirašytą sutartį – tokiu atveju savivaldybė turėtų mokėti netesybas, atlyginti patirtą žalą ir skelbti naują pirkimą.

Argumentuota, kad pritaikius laikinosios apsaugos priemones savivaldybė taip pat gali prarasti daugiau nei 14 mln. eurų finansavimą susijusios infrastruktūros – dviračių ir pėsčiųjų tilto per Nemuną į Aleksotą – statybai, nes finansavimas šiam projektui numatytas iš europinių lėšų.

Savivaldybė anksčiau skelbė besitikinti, kad naujas tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos pagerins susisiekimą su būsimu Čiurlionio koncertų centru.

Anot Kauno savivaldybės, nesudarant rangos sutarties, dėl infliacijos ir kylančių darbo sąnaudų kainų didėja statybų kaštai, be to, konkursą laimėjusi „Autokausta“ gali nepratęsti pasiūlymo galiojimo ir atsisakyti sudaryti sutartį.

Atlyginti 700 tūkst. eurų žalą iš „Infes“ reikalavo ir pati „Autokausta“ – įmonė taip pat argumentavo, kad laiku nepradėjus vykdyti sutarties padidės darbų kaštai, mažės gautinas bendrovės pelnas.

Visgi Kauno apygardos teismas netenkino nei savivaldybės, nei Čiurlionio koncertų salės konkursą laimėjusios įmonės prašymų.

Savivaldybės argumentus dėl žalos visuomenei, negaunamų pajamų ar projektavimo sutarties nutraukimo teismas įvertino kaip „deklaratyvius“ – esą jie nepatvirtina, kad tokie nuostoliai tikrai bus patirti ir ar jie bus susiję su laikinu konkurso sustabdymu.

Taip pat teismas nusprendė, kad koncertų centro projektavimo ir pirkimo procedūros jau truko nuo 2017 m. iki 2024 m., todėl dabar nėra ypatingai skubaus poreikio užbaigti projektą ar galimos žalos visuomenei, projektui nevykstant.

Teismas atmetė argumentą ir dėl trikdžių naujo tilto per Nemuną statyboms – esą koncertų centras nėra tiesiogiai susijęs su šiuo projektu, todėl nėra pagrindo manyti, kad sustabdžius vieną būtų prarastas finansavimas kitam.

„Atsakovė neprašė užtikrinti visos nurodytos 24–25 mln. eurų žalos sumos, o tik 10 mln. eurų, todėl nėra pagrindo svarstyti didesnio nuostolių masto ar jų išieškojimo sunkumų“, – konstatavo teismas.

Tuo metu „Autokaustos“ prašymas atlyginti žalą netenkintas, nes, pasak teismo, įmonė galėjo numatyti, kad dėl Čiurlionio koncertų salės konkurso gali kilti teisminių ginčų, dėl ko ir sutarties sudarymas gali būti atidėtas.

Savivaldybė neįrodė, kad patiria tuos nuostolius, kuriuos atlyginti reikalauja

Kauno savivaldybė atskiruoju skundu Apeliacinio teismo prašė panaikinti šią rugpjūčio 5 d. nutartį, tuo metu ieškovė byloje „Infes“ prašė skundą atmesti.

Visgi konstatuota, kad pirmos instancijos teismas sprendimą neįpareigoti „Infes“ atlyginti 10 mln. eurų žalos priėmė pagrįstai.

„Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir atsakovės prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio prašymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą“, – teigiama rugsėjo 25 d. nutartyje.

Joje remtasi panašiais argumentais, kaip ir pirmos instancijos teismo sprendime – teismas nematė pagrindo teigti, kad Čiurlionio koncertų centro projekto užbaigimui reikalinga ypatinga skuba, nes jį savivaldybė įgyvendinti siekia nuo 2017-ųjų, taip pat esą nepateikta duomenų, kad užbaigus konkurso procedūras savivaldybė gaus nuolatines pajamas iš organizuojamų renginių.

Teismas atmetė savivaldybės argumentus dėl tilto iš Nemuno salos į Aleksotą finansavimo ir pabrėžė – užtikrinamas gali būti tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas.

„Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės kitus nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Jau skelbta, jog pagal projektą Aleksote planuojama pastatyti daugiau nei 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų rūmus, juose įrengti dvi sales, anksčiau statybas planuota pradėti šį rudenį.

Pagrindinę, kuri talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų, planuojama skirti klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams, antrąją, kurioje tilps 700 žiūrovų, ketinama įrengti kaip daugiafunkcę erdvę su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną – ją skirti konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.

Koncertų centre taip pat planuojama įrengti požeminę 8 tūkst. vietų stovėjimo aikštelę.

Pernai rudenį savivaldybei paskelbus rangovo konkursą, planuota, kad bendra koncertų centro statybos kaina neviršys 74,8 mln. eurų su PVM.