Stebėjo visuomenės virsmą

Per 100 metų keitėsi ne tik greitosios pagalbos automobiliai, įranga, darbuotojai ir žmonės, kurie šaukėsi pagalbos. Keitėsi ir santvarkos. Kauno miesto GMPS Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė prisimena, kad greitosios pagalbos darbuotojai stebėjo atkūrus nepriklausomybę prasidėjusį visuomenės susiskirstymą į sluoksnius: "Tai buvo didžiulis virsmas. Stebėjome, kaip vieni prakuto, tapo naujaisiais lietuviais, o kiti tapo vargšais. Šiam žmonių sluoksniui greitoji pagalba buvo vienintelė išeitis, nes jie dažnai neturėjo galimybių nuvažiuoti iki poliklinikos."

Ilgametė stoties darbuotoja, už reikšmingus, neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui apdovanota "Gerumo kristalu", iš ankstyvųjų darbo greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje metų bene ryškiausiai prisimena 1974 m. vykusį skubų greitosios iškraustymą iš patalpų Kęstučio gatvėje. "Vieną naktį įgriuvo pastato stogas – perdanga sulūžo ir lubos tiesiog įkrito į kambarį. Laimė, niekas iš darbuotojų nenukentėjo – tąkart visi buvome išvažiavę į iškvietimus. Tada skubos tvarka persikraustėme į buvusias vaikų darželio patalpas M.Jankaus g. 18", – tačiau, anot pašnekovės, kur kas malonesnis buvo 1990 m. įvykęs persikraustymas į specialiai šiai stočiai suprojektuotą pastatą Pramonės pr. 33.

Medikės žodžiais, stoties darbuotojai labai džiaugėsi naujomis šviesiomis, šiltomis ir erdviomis patalpomis: "M.Jankaus gatvėje spaudėmės ankštose patalpose – žmonės nesutilpdavo, grįžę iš iškvietimų sėsdavo tiesiog ant laiptų, taip bandydami pailsėti. Vairuotojai ilsėdavosi vagonėliuose, sustatytuose pastato kieme. O naujajame pastate atsirado poilsio erdvės, darbuotojams skirti poilsio kambariai, dispečerinė čia buvo įrengta didelė, erdvi."

Atkūrus nepriklausomybę, GMP darbuotojai pajuto: iš jų reikalaujama daugiau nei iki tol. Pradėti rengti jiems skirti mokymai, gauta dovanų arba įsigyta manekenų, treniruoklių, padėjusių jiems patiems tobulintis. Atnaujinta medicinos įranga. Atsirado galimybių išvažiuoti pasisemti patirties iš užsienio kolegų. Orientuojantis į europinius standartus, specializuotos brigados naikinamos, o nuo 2009 m. pereita prie pradinio ir pažangaus gyvybės palaikymo brigadų. "Pradinio gyvybės palaikymo brigadoje daugiausia dirba paramedikai. Jie teikia būtinąją pagalbą, tačiau neskiria gydymo. O pažangaus gyvybės palaikymo brigada susideda iš gydytojo, slaugytojo arba skubios medicinos pagalbos paramediko. Gydytojas, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar skubiosios medicinos pagalbos paramedikas skubiai gali skirti ir medikamentinį gydymą", – skirtumą paaiškino I.Dabulskienė. Kurią brigadą siųsti, sprendžia GMP dispečeriai.

Irena Dabulskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiaukoję savo darbui

Mūsų darbuotojams yra ne kartą grasinta ginklu ar priekaištauta. Tačiau daug dažniau dėkota už laiku suteiktą reikiamą pagalbą.

"Mūsų darbuotojams yra ne kartą grasinta ginklu ar priekaištauta. Tačiau daug dažniau dėkota už laiku suteiktą reikiamą pagalbą. Išliko sąžiningiausi, jaučiantys didesnę atsakomybę, tie, kuriems nesvetimas adrenalinas. Ko tikrai nėra greitojoje pagalboje, tai nuobodulio. Ateidamas į darbą, tu niekada nežinai, kas tą dieną tavęs laukia. Žmonės, situacijos, iškvietimo pobūdis – kiekvieną kartą vis kiti", – apie savo darbui pasiaukojusius kolegas kalba Slaugos padalinio vadovė.

GMP darbuotojai prisipažįsta patys išgyvenantys kiekvieną liūdnai pasibaigiantį atvejį. "Skaudžiausia, kai nepavyksta išgelbėti vaiko gyvybės. Mes nesame geležiniai žmonės – kiekvieną netektį išgyvename patys. Liūdime ir džiaugiamės kartu su tais žmonėmis, kuriems padėti yra mūsų pareiga. Šviesiausi momentai – kai sėkmingai pavyksta priimti gimdymą namie ar GMP automobilyje, kai pats prisilieti prie gyvybės pradžios, kai pavyksta atgaivinti pacientą, sumažinti fizinį ar dvasinį skausmą – medikės žodžiais, kiekvienas sėkmės atvejis pakelia dvasią. – Pasijunti reikalingas. Ypač naktį, kai visi ilsisi, užplūsta jausmai, kad esi labai svarbus, jautiesi atsakingas už visą miestą. Žinai, kad, jei įvyks nelaimė, iš dalies nuo tavęs priklausys, kaip greitai tinkama pagalba žmogui bus suteikta."

I.Dabulskienės žodžiais, teikiant skubią medicinos pagalbą, svarbi visa GMP darbuotojų grandis: nuo registruojančio iškvietimą, išsiunčiančio GMP brigadą, iki į įvykio vietą vykstančių paramedikų ir medikų.

Atitinka pasaulinius standartus

Pasak Kauno miesto GMPS direktoriaus Nerijaus Mikelionio, šiandien stotyje yra europinius ir pasaulinius reikalavimus atitinkančios struktūrinės įstaigos dalys: dviejų tipų GMP brigados (pradinio ir pažangaus gyvybės palaikymo) ir GMPS dispečerinė, kurios darbas pagrįstas tarptautiniais standartais, tarptautiniu iškvietimo priėmimo algoritmu, kuriuo naudojamasi daugiau kaip 43 šalys.

Nesijaučiame esantys kažkur užnugaryje, palyginti su kitų Europos šalių greitosiomis.

2016 m. stoties dispečerinė akredituota kaip gerosios praktikos ir aukščiausios kompetencijos centras. Tuo patvirtinama, kad ji atitinka pasaulinius standartus. Ši dispečerinė priima pagalbos skambučius numeriu 033 arba peradresuotus skambučius numeriu 112 iš Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskričių. Čia gyvena beveik 900 tūkst. gyventojų, vienu metu budi 68 GMP brigados.

"Nesijaučiame esantys kažkur užnugaryje, palyginti su kitų Europos šalių greitosiomis", – sako stoties vadovas. Tai liudija ir Kauno miesto GMPS rezultatai tarptautinėse GMP žaidynėse – neretai kauniečių komandos jose užima prizines vietas. Iš Lietuvos GMP žaidynių pernai kauniečių komandos parvažiavo kaip absoliutūs lyderiai, pelnę visas tris prizines vietas.

Nerijus Mikelionis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kviečia visuomenę padėti

"Mes esame pasiekę aukščiausius gaivinimo rezultatus tais atvejais, kai įvyksta žmogaus klinikinė mirtis dėl tam tikrų kardiologinių problemų. Toliau rezultatų gerėjimas priklauso tik nuo tų žmonių, kurie yra šalia nukentėjusiojo, – todėl, pasak N.Mikelionio, labai svarbu, kad visuomenė dalyvautų padedant GMP darbuotojams atlikti savo funkcijas. – Siekiame plėsti pirmosios pagalbos teikėjų tinklą, norime didesnę visuomenės dalį apmokyti, kad jie žinotų, kaip teikti pirmąją pagalbą, ir suburti tokius žmones į tinklą."

Stotyje planuojama plėsti rugsėjį startavusių rajono GMP brigadoms padedančių klasterinių brigadų darbą, taip pat konsultacinio numerio paslaugas. "Juk, žmogui paskambinus 033, ne visada siunčiama GMP brigada – kartais užtenka telefonu suteikti konsultaciją sveikatos klausimais", – pastebi stoties vadovas.

Kauno miesto GMPS yra sudariusi sutartį su Kauno miesto poliklinika. Pagal ją prie šios poliklinikos prisirašiusio asmens duomenys apie jo sveikatą, paaiškėję telefono pokalbio metu, gali būti perduoti poliklinikai, kad vėliau jam čia būtų suteiktos tinkamos paslaugos.

Ir švęsdami šimtmetį stoties darbuotojai dirba – kaip paprastai, budi visą parą. Jie primena: kilus ūmių sveikatos sutrikimų, skambinkite tel. 033.

Iš greitosios pagalbos metraščio

Gyvybes gelbstinčios tarnybos Kaune užuomazga – 1909 m., kai Raudonojo Kryžiaus ligoninė iš Peterburgo gavo pirmąją Greitosios pagalbos karietą. Tuomet mieste imta nemokamai pervežti nukentėjusius ir ūmiai susirgusius asmenis į ligonines ir ambulatorijas.

1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, sužeistiems Kauno gyventojams pervežti "Minervos" fabrike pagaminta greitosios pagalbos karieta, parūpinti du arkliai, pasamdytas vežikas.

1919 m. siautėjo šiltinė. Miesto gaisrininkų komanda turėjo arkliais kinkytą karietą, kuria perveždavo ligonius į ligoninę. Vienam ligonius vežusiam gaisrininkui susirgus šiltine, siekiant išvengti epidemijos plitimo tarp darbuotojų, šiltine sergančių ligonių pervežimas nutraukiamas.

1930 m. spaudoje rašoma, kad greitosios pagalbos automobiliai neapšildomi, ligoniai, vežami į ligoninę, dar labiau peršąla, o ir mašinos labai krato: "Sanitarai labai nemandagūs, atvykę pas ligonį, palieka atviras duris ir šaltas vėjas skverbiasi į kambarį. Arba štai, greitosios pagalbos automobilis, nesuteikęs ligonei pagalbos, pareikalavo 15 litų iš artimųjų sumokėti už iškvietimą, o iškvietus taksi už 8 litus ligonis nugabentas į ligoninę."

Aprašomi ir atvejai, kai dėl vietų stokos greitosios pagalbos atvežti ligoniai nepriimami į ligoninę. Tačiau, jei toks žmogus neturėdavo kur dėtis, jam būdavo leidžiama pabūti policijos nuovadoje.

1937 m. atidarytas Raudonojo Kryžiaus greitosios pagalbos centras (Laisvės al. 7). Jame dirba trys gydytojai, budi gydytojas ir seselė. Centras turi keturis automobilius, iš jų du skirti provincijai. Ne Kaune gyvenantys žmonės moka 1 litą už 1 km. Į iškvietimus važiuoja sanitaras ir vairuotojas. "Sanitaras atlieka ir akušerės, ir gydytojo, ir chirurgo pareigas. Pasitaiko atvejų, kad Greitąją pagalbą kviečia tokie asmenys, kuriems ji nėra reikalinga. Tai dažniausiai neturtingi, kad nereikėtų mokėti pinigų už miesto transportą, o dar ir benamiai, besitikintys ligoninėje gauti ir maistą, ir butą", – skelbiama 1938 m. "Lietuvos žiniose".

Praūžus karui, miesto greitoji turėjo tik vieną automobilį, ir tą patį, kaip rašoma, be padangų.

1957 m. Greitoji pagalba įsikūrė tuometinėje Gorkio (Kęstučio) gatvėje. Išplėstas stoties autoūkis: į iškvietimus vyksta šeši lengvieji sanitariniai automobiliai "Zim" ir trys "GAZ-51".

1960 m. užregistruota daugiau kaip 45 tūkst. iškvietimų. Dirba 35 gydytojai, 39 felčeriai, 27 sanitarai. Stotis turi 14 sanitarinių automobilių. Pradėtas taikyti greitosios pagalbos automobilių valdymo radijo telefonu metodas. Pradedami naudoti dirbtinio kvėpavimo aparatai, specialūs prietaisai, 4–5 tūkst. voltų įtampos elektrodai, padedantys atgaivinti žmones.

Nuo 1962 m. stotis pasuko specializuotos medicinos pagalbos teikimo kryptimi. Per keletą metų buvo sudarytos kardiologijos, reanimacijos, pediatrijos, intensyviosios terapijos, psichoneurologijos, traumatologijos brigados. Nustatyta, kad už melagingus kvietimus galima bausti 50 rublių pinigine bauda.

Prasidėjus kruviniems 1991 m. sausio 13-osios įvykiams, aštuonios Kauno GMP brigados išvyko į Vilnių – budėjo prie Seimo rūmų.

1997 m. Kauno greitosios pagalbos stotis tapo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi.

Šiuo metu Kauno miesto GMPS dirba 32 medicinos gydytojai, 72 slaugytojai, 30 paramedikų, 61 paramedikas-vairuotojas, 29 vairuotojai, 50 GMP dispečerių, 4 pagalbinio medicinos personalo darbuotojai ir kitas personalas. Mieste nuolat budi 18–20 GMP ekipažų.