Gripas praėjusią savaitę diagnozuotas 1494 Lietuvos gyventojams, savaite anksčiau šia liga sirgo 1813 asmenys.

Bendras šalies sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis vasario 24  – kovo 1 dienomis siekė 77 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai ankstesniąją savaitę buvo 73,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Daugiausiai sergančiųjų užfiksuota Vilniaus apskrityje (91,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Utenos apskrityje (50,8).

Šalies ligoninėse dėl gripo buvo paguldyti 103 asmenys, tarp jų 69 vaikai ir viena nėščioji. Intensyvios terapijos skyriuje gydyti aštuoni asmenys, iš jų trys vaikai.

Kauno miesto savivaldybė yra pirmoji ir vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri šį sezoną paskelbė gripo epidemiją. Tą ji padarė vasario 11 dieną.

Sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 84,8 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 102,4 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 12,2 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 1,5 proc., susirgimų gripu skaičius sumažėjo iki 380 atvejų. Vaikai sudaro 29 proc. visų sergančiųjų gripu. Į Kauno apskrities ligonines per šių metų 9-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 51 asmuo, iš kurių du vaikai (iki 2 m.), 11 vaikų (2-17 m.) ir aštuoni suaugę buvo hospitalizuoti. Intensyvios terapijos skyriuose gydomas vaikas (2-17 m.) ir du suaugusieji.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Pernai 9-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 79,2 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 396 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 4 453. Vaikai sudarė 21 proc. visų sergančiųjų gripu.

Per šį sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų Lietuvoje mirė penki asmenys.