Jaunimas gal ir gali jas peršokti, o kur dėtis sunkiai vaikštantiems žmonėms? Ką daryti kaimynei, kurios pagrindinė transporto priemonė - invalido vežimėlis?

„Nesugalvojam, kur daugiau kreiptis. Niekas netvarko mūsų įvažos į kiemą. Kaip patekti namo?“ – klausė į redakciją paskambinusi kaunietė.

Ji pasakojo, kad gyventojai nesėdi rankų sudėję: surinko galybę parašų, kreipėsi ir į namo administratorių, ir į savivaldybę.

Miesto tvarkymo skyriuje išgirdo, kad tvarkymo darbams nėra lėšų. Panašaus atsakymo, pasak gyventojų, jie sulaukė ir iš namo administratoriaus.

„Kenčiame jau dvejus metus. Situacija vis blogėja. Kas blogiausia, šiemet labai lietinga vasara. Duobės tuoj būna pilnos vandens, pieva virsta klampyne“, – pasakojo moteris. Kita pusė duobėto keliuko ribojasi su tujomis, tad gyventojams lieka tik bristi per balas arba klampoti per pievą. Taip, anot gyventojų, vargsta trijų laiptinių gyventojai.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad reikia įvertinti ir pripažinti, kad sovietmečiu statytų daugiabučių kvartalų gyventojai dažnai patiria tam tikrų rūpesčių. "Lietaus kanalizacija – tik viena iš jų. Tai įsisenėjusios, ilgus metus nespręstos bėdos, su kuriomis Kauno miestas pagaliau imasi dorotis, tačiau viskam reikia laiko – vienu ypu visko nepadarysi", – teigė A. Pakalniškis.

Jeigu balos susidaro dėl lietaus nuotekų tinklo gedimo ar dėl to, kad jo nėra, savivaldybė gyventojams siūlo prisidėti prie problemos sprendimo surenkant 50 proc. remonto darbams reikalingų lėšų. „Likusią dalį lėšų skirtų savivaldybė. Toliau sektų techniniai darbai: naujo šulinio statymas, trapo įrengimas ir vamzdžių tiesimas iki atokiau veikiančių lietaus nuotekų tinklų. Kadangi prieš gamtos stichijas nepakovosime, ieškome racionalių būdų tokiems incidentams išspręsti. Pastaruoju metu miestas vykdo daug įvairių infrastruktūros tobulinimo darbų, tad kiekvienas naujas atvejis turi būti įvertintas ir sulaukti savo eilės", – komentavo A. Pakalniškis.

Kauno miesto savivaldybė yra paskelbusi, kad šiemet prioritetas bus skirtas įvažų, vedančių į darželius ir kitas švietimo įstaigas, tvarkymui. Tikslas – sutvarkyti visus prastos būklės įvažiavimus.

Savivaldybė skelbia, kad praėjusiais metais įvažų, vedančių į švietimo įstaigas ir daugiabučius kiemus, pernai buvo sutvarkyta šešis kartus daugiau nei 2014-aisiais.

„Praėjusiais metais pagaliau pajudėta iš mirties taško tvarkant įvažas į daugiabučių namų kiemus. Jei 2014 metais buvo sutvarkyta 16 įvažų, tai 2015-aisiais – jau 94. Išlaikydami tokius tempus ir toliau, po kelerių metų galėsime šią problemą apskritai pamiršti“, – yra teigęs vicemeras Povilas Mačiulis.

Savivaldybė gyventojams, nesulaukiantiems gatvės ar įvažos asfaltavimo, taip pat siūlo surinkti pusę darbams reikalingų lėšų. Likusią dalį skirtų savivaldybė.