Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad netinkamai prižiūrint gyvūnus, didėja pavojus žmonėms, ypač vaikams, užsikrėsti gyvūnų platinamomis ligomis. Viena dažniausiai registruojamų gyvūnų platinamų parazitinių ligų - toksokarozė.

2008 metais toksokaroze sirgo 5 Kauno apskrities gyventojai, tarp kurių du kauniečiai. Lietuvoje pernai ši liga nustatyta 82 gyventojams.

Toksokarozė - apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis ir Toxocara cati migruojančių lervų sukeliama liga. Tai lėtinis metus ir ilgiau besitęsiantis susirgimas. Šis susirgimas registruojamas visame pasaulyje.

JAV ir Europos šalių duomenimis, toksokaromis yra užsikrėtę apie 80 proc. mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų. Gyvūnų organizmuose toksokaros keliauja tarp plaučių ir žarnyno, o kirmėlių kiaušinėliai su gyvūnų išmatomis patenka į aplinką.

Dirvožemyje kirmėlių kiaušinėliai per 2-3 savaites subręsta ir tampa pavojingi žmonėms bei gyvūnams. Šie kiaušinėliai puikiai ištveria ir šaltį, ir karštį, gyvybingi išlieka iki 8 metų. Infekciją platina užsikrėtę šunys ar katės. Žmogus užsikrečia per nešvarias rankas, valgydamas neplautas uogas, daržoves, vaisius bei kitą užterštą maistą. Taip pat užkratą iš lauko gali parsinešti su batais.

Dažniausiai toksokaroze suserga 3-14 metų amžiaus vaikai. Toksokaros žmogaus organizme patenka į įvairius organus (plaučius, kepenis, inkstus, širdį, akis, smegenis ir sukelia sunkius pažeidimus. Žmogaus organizme toksokarų lervutės gali gyventi nuo 2 iki 10 metų.

Įvardijamos dvi šios ligos formos - akių ir vidaus organų toksokarozė. Akių toksokarozė išsivysto tuomet, kai mikroskopiškai maža lervutė pakliūva į akies tinklainę ir joje išsivysto stiprus uždegimas. Tokiu atveju tinklainėje formuojasi randas, blogėja rega, gali pradėti dvejintis akyse. Išsivysčius komplikacijoms, ligonis gali apakti.

Susirgus visceraline arba vidaus organų toksokaroze, pakenkiami vidaus organai ir centrinė nervų sistema.

Ieškant ligos plitimo priežasčių, reikėtų atidžiau pasižvalgyti po Lietuvos didžiųjų miestų žaliuosius plotus. Daugelio miestų gražiausios poilsio vietos, skverai, gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių vaikų žaidimo aikštelės, vejos, stadionai, smėlio dėžės ir gėlių darželiai užteršti šunų ir kačių ekskrementais.

Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių nepripažįstančių šunų savininkų augintiniai gamtinius reikalus atlieka kur papuola, tačiau jų ekskrementų šeimininkai nesurenka.