Šiandien portale kaunodiena.lt į skaitytojų klausimus atsakė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė. Jos teigimu, profesinės mokyklos pamažu atsikrato nepalankaus įvaizdžio – įvairių amatų nori mokytis vis daugiau universitus baigusių jaunuolių.

– Gal žinote, kokių profesijų atstovai šiuo metu Lietuvoje labiausiai reikalingi ir uždirba daugiausiai?

– Bet kurios profesijos atstovai, kurie darbą atlieka gerai ir atsakingai, turi galimybę gerai uždirbti. Lietuvoje darbo vietų yra, bet trūksta norinčiųjų gerai dirbti. Pavyzdžiui, net 94 proc. baigusiųjų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą sėkmingai įsidarbina.

– Kokių profesijų atstovų trūksta ir galbūt labiausiai trūks ateityje? Gal tai padėtų apsispręsti, kokią profesiją rinktis, kad ateityje turėčiau paklausų darbą, kuris būtų ir gerai apmokamas.

– Svarbiausia pirma pasirinkti mėgstamą sritį, atitinkančią galimybes ir norus. Tik po pokalbio su mokymo įstaigų specialistais reiktų spręsti, ką pasirinkti, tuomet lydės sėkmė. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai reikia paslaugų srities specialistų, pvz., sveikatos, grožio, socialinės gerovės, maitinimo sektoriuose. Šių sričių specialybės paklausios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Reaguojant į darbdavių poreikius, nuolat atnaujinamos mokymo programos.

– Girdėjau, kad turtingoje Šveicarijoje tik apie trečdalis gyventojų stoja į universitetus, šioje šalyje labai skatinamas profesinis mokymas. Kokia Jūsų nuomonė apie tokią tendenciją? Ar Lietuvai reiktų pasekti šiuo pavyzdžiu?

– Lietuvai jau seniai reikėjo pasekti šiuo pavyzdžiu, ir tendencijos keičiasi. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje daug baigusiųjų aukštąsias mokyklas vėliau stoja į profesines mokyklas įgyti kokį nors amatą. Palyginus 2013 ir 2014 metus, pernai į profesines mokyklas įstojo dukart daugiau jaunuolių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

– Kiek kainuotų mokytis amato, jeigu jau esu baigęs du universitetus valstybės finansuojamose vietose?

– Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre mokslas nemokamas. Mokantis kai kurių profesijų, yra atskiros sutartys, kai reikia mokėti už mokymo procese naudojamas medžiagas. Tai priklauso nuo to, kokią programą rinksitės.

– Ar Jūsų mokykloje yra tokių profesijų, kurių negalima mokytis kituose centruose? Kuo išsiskiriate bendrame profesinių mokyklų kontekste?

– Pirmiausia išsiskiriame mokinių skaičiumi, tai didžiausias profesinio mokymo centras Lietuvoje, turintis filialus Palangoje, Nidoje, Aukštadvaryje, Juknaičiuose. Šiuo metu centre mokosi 3600 mokinių.

Taip pat išsiskiriame darbuotojų kvalifikacija. 18 proc. centro darbuotojų yra mokslo daktarai, 6 proc. doktorantai, pagrindinė dalis – magistrai ir tik 5 proc., neturintys magistro laipsnio.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Šv. Ignaco Lojolos kolegija, kurioje galima tęsti studijas pagal visas mūsų mokymo centre vykdomas programas, pvz., grožio srityje – įvaizdžio dizaino programa, sveikatos srityje – grožio terapijos, ortopedo technologo, socialinės gerovės srityje – socialinio darbuotojo, vadybos srityje – svetingumo vadybininko.

Baigus kolegiją suderintos magistro studijos Klaipėdos, A. Stulginskio, VDU, LSU, LSMU, Rygos sveikatos mokslų universitetuose.

Tik mūsų profesinio mokymo centre yra paramediko, gyvūnų priežiūros specialisto, sodininko-daržininko, svetingumo paslaugos administratoriaus rengimo programa.

– Kokie reikalavimai keliami norintiems mokytis profesinėje mokykloje? Ar yra galimybė stažuotis užsienyje?

– Norintieji mokytis mūsų profesinėje mokykloje turi išlaikyti testą ir dalyvauti pokalbyje. Visų programų mokiniai turi galimybių stažuotis užsienyje.

– Kuri profesija populiariausia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre? 

– Didžiausias konkursas būna stojant į sveikatos krypties programas, pavyzdžiui, paramediko, masažuotojo, kosmetiko. Taip pat populiarios floristo, poilsio paslaugų agento rengimo programos.

– Ar mokytojams profesinėje mokykloje reikia atestuotis ir ką tai duoda ?

– Nuo mokytojų kvalifikacijos priklauso jų atlygis, todėl atestuotis naudinga ir privalu.

– Kodėl nepavyko įgyvendinti ankstesnės mokyklos vizijos – tapti aukštąja universitetine mokykla?

– To neleido padaryti Lietuvos švietimo ir mokslo įstatymas. Ateityje bus matyti, šios vizijos neatsisakėme.

Visą pokalbį su portalo viešnia L. Anužiene galite skaityti čia.