Didieji apuokai (lot. Bubo bubo) yra stambūs paukščiai, sveriantys iki 3,5–4,5 kg. Jų arealas apima didžiąją Eurazijos dalį, išskyrus šiaurinius ir karštuosius pietinius kraštus. Nors Lietuva nėra šių apuokų arealo pakraštyje, tačiau didžiųjų apuokų pas mus yra labai nedaug – tik 10–20 perinčių porų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat saugoma Berno konvencijos ir Paukščių direktyvos. Tokią būklę lemia neigiama žmonių veiklos įtaka natūralioms didžiųjų apuokų buveinėms – miškų kirtimas, gausus žmonių lankymasis, nemažą įtaką daro ir plėšrūnų (lapių, mangutų) gausa.

Siekdama pagerinti mūsų šalyje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę, Aplinkos ministerija inicijavo ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Lietuvos zoologijos sodas, turėdamas didelę laukinių gyvūnų veisimo nelaisvėje patirtį, daugybę metų sėkmingai veisiantis retas ir nykstančias rūšis, prisijungė prie šio projekto. Per 2011–2013 m. laikotarpį zoologijos sodo darbuotojams pavyko išauginti šešis didžiųjų apuokų jauniklius, kurie buvo išvežti į adaptacinį voljerą. Po adaptacijos šie paukščiai buvo išleisti į gamtą parinktoje vietoje. Į gamtą išleidžiami tik tokie paukščiai, kurie sugeba savarankiškai susirasti ir sumedžioti grobį, kurių elgsena atitinka tai rūšiai būdingus bruožus ir kurie vengia žmonių artumos.

Pasibaigus didžiųjų apuokų populiacijos gausinimo projektui 2013 m., Lietuvos zoologijos sodas ir toliau vykdo šį šalies gamtai svarbų projektą. Per 2014–2016 m. laikotarpį zoologijos sodo specialistai išaugino ir į Lietuvos miškus paleido taip pat šešis didžiuosius apuokų jauniklius.

Šių metų balandžio 10–12 dienomis Lietuvos zoologijos sode iš kiaušinių išsirito du apuokų jaunikliai. Jauniklius išaugino patys tėvai, todėl jie nebuvo pripratę prie žmonių, o tai svarbu paleidžiant paukščius savarankiškai gyventi laisvėje.

Paaugę jaunikliai rugsėjo 13 d. buvo išvežti į adaptacinį voljerą Kelmės rajone. Per nepilną mėnesį jaunikliai buvo pratinami gyventi savarankiškai – maitinami gamtoje sutinkamais gyvūnais (smulkiais žinduoliais ir paukščiais). Buvo ir bado dienų, nes gamtoje ne kiekvieną dieną paukščiui pasiseka sugauti grobį. Būdami adaptaciniame voljere, kuris įrengtas miško pakraštyje, apuokai susipažino su būsima gyvenamąja aplinka ir gyvūnų skleidžiamais garsais. 

Kaip ir praeitais metais, apuokai šiais metais paleisti pravėrus vieną adaptacinio voljero dalį. Naujieji miško gyventojai išleisti į laisvę tamsiuoju paros metu – kada apuokai yra aktyviausi. Tamsusis paros laikas pasirinktas dar ir todėl, kad ilsisi visi varniniai paukščiai, kurie pernai į laisvę išleistus apuokus puolė, juos laikydami teritorijos įsibrovėliais. Šį kartą to buvo išvengta.

Specialistai tikisi, kad šie į laisvę išleisti apuokai papildys didžiausių pelėdinių paukščių gretas ir neleis šiai rūšiai išnykti Lietuvoje.