Šokiravo vaizdas kambaryje
„Penktadienio vakarą, kai įžengėme į į kambarį, ten buvo baisu. Naujos – tik spintelės šalia lovų. Stovi viena baisi spinta, jei tą baldą galima pavadinti spinta – nėra nė kur pakabinti drabužių. Kol neišvalėme jos vidaus, negalėjome nieko sudėti. Kambaryje stovi viena normali kėdė ir dvi taburetės, ant kurių baisu atsisėsti. Nežinau, kas ten buvo padėta – jų fanera visa susiraičiusi ir išpuvusi“, – pasakojo su „Kauno dienos“ redakcijos žurnalistais bendravusi pirmakursio mama Sandra.
Dalydamasi mintimis apie šokiravusio Kauno kolegijai priklausančio bendrabučio, esančio Kaune, Taikos prospekte 90, kambarį, moteris sakė, jog penkto aukšto kambaryje, kur su dar dviem kambariokais studijuodamas gyvens jos sūnus, yra tik vienas deramai atrodantis rašomasis stalas. Kitas esą veikiau panašus į valgyklos stalą, o trečiasis – taip pat nepavydėtinos būklės. Tačiau, atviravo pašnekovė, labiausiai iš pusiausvyros išvedė pamatyta betoninėse grindyse išmušta duobė bei virš durų styrantys laidai, neveikiančios rozetės.
Galėtų bent minimaliai pasirūpinti kambario aplinka – sutvarkyti laidus, pakeisti perdegusias lempas atsukant šviestuvų gaubtus, po kuriais betrūksta tik tarakonų…
„Sūnus, aišku, į visa tai žvelgia normaliai, bet mums, tėvams, buvo kraupu, nes ten reikia viską remontuoti. Kai pagalvoji, kad vienam asmeniui už kambarį per mėnesį reikia susimokėti beveik 60 eurų, o jame gyvena trys žmonės, vadinasi, iš viso – 180 eurų. Tai – nemaža suma. Trise jie tikrai tiek neišnaudos. Ir internetas bendrabutyje – 2G ryšio. Jei studijos vyktų nuotoliniu būdu, abejoju, ar tris studentus informacija pasiektų normaliai“, – kritikos pirmakursiams suteiktoms gyvenimo sąlygoms negailėjo Sandra.
Sąlygas gerins patys tėvai
Du studijuojančius vaikus turinti pašnekovė, gyvenanti kitame mieste, atviravo, jog išnuomoti sūnui buto Kaune neišgalėtų, tačiau, kad jis galėtų deramai gyventi Kauno kolegijos jam suteiktame bendrabučio kambaryje, ji su vyru yra pasiruošusi bent šiek tiek investuoti į patalpos remontą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, bendrabučio atstovai esą savo ruožtu galėtų sumažinti mėnesio nuomos mokesčio dydį.
„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.
„Pirmas ir antras bendrabučio aukštai yra renovuojami. Tikiu, kad remonto darbai atkeliaus ir iki penkto aukšto. Bet dabar galėtų bent minimaliai pasirūpinti kambario aplinka – sutvarkyti laidus, pakeisti perdegusias lempas atsukant šviestuvų gaubtus, po kuriais betrūksta tik tarakonų… Išplovėme lovą, sutvarkėme vienintelę normalią čia buvusią kėdę. Bendrabučio valdytojai išsiunčiau taikų laišką, kuriame padėkojau už sūnui suteiktą galimybę apsigyventi ir aprašiau esamą situaciją. Juk administracijos darbuotojai turėtų kažką dėl to padaryti. Taisyklėse parašyta, kad bendrabučio kambariuose studentai aprūpinami kietuoju inventoriumi. Turėtų būti normalus stalas, kėdė. O dabar nesuprantu, kaip suaugę aukšti vaikinai galės mokytis atsisėdę ant baisių taburečių“, – stebėjosi Sandra.
Ji pridūrė išgirdusi, jog tvarka kambaryje esą priklauso nuo to, kas anksčiau jame gyveno, tačiau pamatyto vaizdo šokiruota moteris įsitikinusi – kažkas turėtų apžiūrėti patalpas, kai į jas atsikrausto nauji nuomininkai.
Galimybių mažiau nei norinčiųjų
Reaguodami į nusiskundimus, portalo kauno.diena.lt žurnalistai užklausą kartu su užfiksuotais vaizdais pirmadienį išsiuntė Kauno kolegijos atstovei Smiltei Juraitei.
„Sutinkame, kad vaizdas jūsų pridėtose nuotraukose tikrai stokoja net elementariausios tvarkos. Sutvarkyti ir tik po to naujiems gyventojams perduoti turėjo mūsų bendrabučio darbuotojai. Į pastabas reaguojame, su darbuotojais aiškinamės ir pagal turimas galimybes sprendžiame visas situacijas, o atsakingi asmenys bus atitinkamai įvertinti“, – žadėjo ji.
Pasak S. Juraitės, norinčiųjų gyventi bendrabučiuose visada yra daugiau nei realių galimybių visus juos patogiai apgyvendinti renovuotuose kambariuose.
„Visi jau renovuoti kambariai buvo labai greitai paskirstyti ir galiausiai liko tie, kurie savo atnaujinimo eilės dar tik laukia. Turėjome du variantus – pasakyti, kad neturime galimybių suteikti vietą bendrabutyje, arba pasiūlyti gerokai prastesnius kambarius. Gaudami studentų prašymus išleisti pragyvenimui Kaune kuo mažesnę sumą pinigų, ryžomės siūlyti ir dar remonto tik laukiančius kambarius, kuriuose studentai gali gyventi vos už 60 eurų per mėnesį“, – detalizavo Kauno kolegijos atstovė.
Galima atgauti pinigus
Paklausta apie tai, ar tuo atveju, jei studentai bendrabučio kambariuose nusprendžia minimaliai pasigerinti esamą buitį savarankiškai, galima tikėtis, jog tam skirti pinigai jiems bus grąžinti, S. Juraitė patvirtino – tokia galimybė yra.
„Jei studentai pateikia pirkimo čekius, yra galimybė apmokėti jų įsigytas medžiagas. Tokia praktika yra taikoma priklausomai nuo to, ko studentams reikia. Kartais būdavo, kad mes nuperkame, pavyzdžiui, linoleumą, o jie patys jį išsikloja arba atvirkščiai – turi tapetus ir paprašo juos išklijuoti. Kiekvienas atvejis visą laiką yra individualiai sprendžiamas“, – kalbėjo Kauno kolegijos atstovė.
Ji pabrėžė, jog sprendžiant pastarojo pobūdžio klausimą studentams patariama susisiekti su apgyvendinimo skyriaus vadove jai pateikiant savo apskaičiavimus ir pasiteiraujant, ar galima pirkti suplanuotam remontui skirtas medžiagas.
Nuolat prašo lėšų
Pašnekovės teigimu, bendrabučius stengiamasi atnaujinti ir nedidelius remonto darbus daryti kasmet.
„Lėšų skyrimas bendrabučių renovavimui yra nuolatinis mūsų prašymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau jų neskiriama. Kauno kolegija nuolat ieško vidinių resursų ir savo lėšomis paeiliui naujina labiausiai remonto reikalaujančius pastatus bei kambarius“, – akcentavo S. Juraitė.
Bendrabučių patalpų atnaujinimui, sakė ji, nuo 2018 metų išleista daugiau nei 400 tūkst. eurų Kauno kolegijos lėšų. Nuo 2019–ųjų V. Krėvės pr. 90 esančiame bendrabutyje atnaujinti 52 kambariai.
Naujausi komentarai