„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui sulaukėme daug kauniečių iniciatyvų. Trispalvės iškėlimas vienoje aukščiausių Kauno vietų – puiki idėja, kuri pasitarnaus ne tik šiemet, bet puoš miestą ilgus metus. Vėliava – svarbus valstybingumo ženklas ir labai gražu, jog būtent šį tautos simbolį kauniečiai bei miesto svečiai matys iš beveik visų Kauno vietų“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pasak vicemero, tai bus puiki proga atsigręžti atgal ir prisiminti istoriją, kai būtent toje vietoje vėliava buvo keliama dar nepriklausomybės pradžioje. Tai patvirtina iš karo istorikų gautos ano laikmečio fotografijos bei kiti istoriniai šaltiniai.

Šiemet jubiliejinės šimtmečio sukakties proga čia turi plevėsuoti Lietuvos trispalvė, bet ateityje galėtų iškilti ir Kauno miesto vėliava.

„Šiemet jubiliejinės šimtmečio sukakties proga čia turi plevėsuoti Lietuvos trispalvė, bet ateityje galėtų iškilti ir Kauno miesto vėliava. 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, galbūt kuriam laikui pakiltų ir Europos Sąjungos ar kita tą garbingą statusą įprasminanti vėliava“, – svarstė iniciatyvos autorius Kęstutis Ignatavičius, vadovaujantis Kauno deputatų klubui ir Pelėdų kano bendruomenei.

Tiesa, kol kas vėliavos aukštis čia tesieks apie 6 metrus, bet po kelių mėnesių ten pat planuojama pastatyti maždaug 25 metrų aukščio stiebą. Šiuo metu jo įrengimui trukdo žemę kaustantis įšalas. Tikimasi, kad didžioji vėliava iškils per Kauno miesto gimtadienį gegužės mėnesį.

„Būsime vieni pirmųjų tądien mieste, o gal ir visoje šalyje surengę vėliavos pakėlimo ceremoniją. Į ceremonijos vietą ant Pelėdų kalno užsitempėme netgi patrankėlę. Jos saliutai bus dedikuoti Lietuvai, Vasario 16-ajai ir Kaunui. Duosime pradžią visai šventinei dienai, kad kauniečiai pabustų, imtų kelti trispalves savo namuose ir ruoštųsi keliauti į iškilmingus minėjimus“, – šypsojosi K. Ignatavičius.

Pelėdų kalnas, anot K. Ignatavičiaus, yra istoriškai reikšminga vietovė Kauno miestui. Tai aukščiausia Nemuno ir Neries santakos vieta, o kaip žinia, Kaunas ir gimė būtent šių didžiųjų Lietuvos upių sandūroje.

„Caro laikais čia stovėjo dvi forto baterijos ir tai buvo savotiška gynybinių įtvirtinimų viršūnė. Virš jos kasdien 8 valandą ryte, palydint patrankos saliutams, būdavo keliama vėliava, o vakarais 18 val. ją nuleisdavo. Prieš šimtmetį, atgavus nepriklausomybę, lietuviai ant to paties stiebo keldavo mūsų šalies tautinę vėliavą, – istorinėmis žiniomis dalijosi K. Ignatavičius. –Yra duomenų, kad 1920 m. gegužę pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio proga čia ne tik plevėsavo vėliava, bet ir buvo pasodinti penki ąžuolai. Vienas jų išlikęs iki šių dienų. Tai paminklinė vertybė“.

Karo istorikai pateikė senų archyvinių nuotraukų, kuriose matyti ten stovėjęs stiebas su vėliava. Autentiškas pylimas išlikęs iki šių dienų, tad jau netrukus visi kauniečiai bei miesto svečiai iš Centro, Senamiesčio ir kitų vietovių vėl pamatys aukštai virš miesto plevėsuojančią trispalvę.