Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė retoriškai klausė: "Jei V.Matijošaitis įsivaizduoja, kad Raudondvaris – tai tik gražiai sutvarkytas dvaras, tai jis klysta. Seniūnijoje turime ir fermų, pašarų saugyklų, mėšlo rezervuarų. Ar, nufotografavus tokį vaizdą, po juo būtų galima rašyti, kad tai Kauno miestas?" – retoriškai klausė moteris.

LYTAGROS ŽŪB vadovas Vilius Viskontas kalbėjo panašiai: "Sunku patikėti, kad šiuos laukus būtų galima pavadinti miestu. Mūsų supratimu, Kauno mieste neturėtų būti gyvulių, juos reikėtų sunaikinti arba parduoti. Jei Bernatonius prijungtų prie miesto, mes negalėtume ūkininkauti."

LYTAGROS ŽŪB vadovas V.Viskontas nerimauja, kad Bernatonius prijungus prie miesto, bendrovei tektų atsisakyti gyvulininkystės.

Per 25-erius veiklos metus LYTAGROS ŽŪB išaugo: šiandien čia laikoma apie 3,5 tūkst. galvijų, iš jų – 1,1 tūkst. melžiamų karvių. Ūkyje dirba apie 70 Bernatonių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Gresia antroji kolektyvizacija

Švietimo įstatyme vienoks mokyklų tinklas numatytas miestui, kitoks – kaimiškosioms teritorijoms, todėl ir šiame sektoriuje būtų pokyčių. Raudondvario gimnazija tikriausiai turėtų keisti statusą, ES finansavimo netektų vienas iš dviejų su šios ugdymo įstaigos modernizacija susijusių projektų.

"Skaudžiausia, bet prarastume savitumą. Šimtus metų Raudondvaris buvo ne Kaunas, o Raudondvaris, su savita istorija, tradicijomis, išskirtine bendruomene. Mes jau kartą sukome istorijos ratą ir žinome, kaip vyko kolektyvizacija, kai išnyko ištisi kaimai. Dabar mus norima pakišti po Kauno miesto vėliava ir sugriauti tai, ko nepajėgė sovietmetis", – piktinosi V.Trofimišinienė.

Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė V.Trofimišinienė Kauno mero V.Matijošaičio užmačias prilygino dar vienai kolektyvizacijai.

Panašiai kalbėjo ir Kovo 11-osios akto signataras, Raudondvario gyventojas Leonas Milčius. "Man, kaip signatarui, labai skaudu, kad norima pjaustyti Kauno rajoną ir žmones įstumti į nežinomybę. Tai nieko gero nežada: neaiškus tampa Raudondvario gimnazijos, ambulatorijos, bibliotekos, meno mokyklos filialo likimas. Aš jau nekalbu apie verslo liudijimų kainas, žemės mokesčius", – kalbėjo signataras.

L.Milčiaus nuomone, Kaunui nėra būtinybės plėstis, kai tiek darbų dar nepadaryta mieste. "Kauno rajonas yra geriausias tarp kaimiškųjų Lietuvos savivaldybių, nesuprantu, kodėl jį reikia draskyti. Tai neatsakingas veiksmas ir jis daromas iš savanaudiškų paskatų. Lietuva nepriklausoma jau 30 metų, tačiau labai trūksta teisingumo, nesiskaitoma su žmonių nuomone. Negerai, kai vienas žmogus valdo buvusių penkių kolūkių žemes", – kalbėjo L.Milčius.

Kovo 11-osios akto signataras L.Milčius įsitikinęs, kad Kaunui nėra jokios būtinybės augti į plotį, kai daug darbų dar neatlikta mieste.

V.Matijošaičio užmojus signataras vertino tik neigiamai. "Nuojauta man sako, kad sugalvotas labai negražus ir Kauno rajono žmonėms kenksmingas planas", – kalbėjo raudondvarietis.

Įžeidė pakaunės pedagogus

V.Trofimišinienę taip pat žeidžia, kad V.Matijošaitis nesiskaito su žmonių nuomone, nors viešai ir mėgsta kalbėti jų vardu. "Mūsų niekas neklausė. Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir būtume pasirinkę gyvenimą mieste. Galbūt gyventume daugiabučiuose ir dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau mes sąmoningai rinkomės Kauno rajoną, kaimišką vietovę. Absurdas, kad prieš mūsų valią mus nori padaryti miestiečiais", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Pedagogę skaudina nuomonė, kad ugdymo kokybė kaime, konkrečiai Kauno rajone, yra prastesnė nei Kauno mieste. Taip tvirtinantiems gimnazijos vadovė siūlo susipažinti su realiais faktais. "Per pastaruosius 10–15 metų dėl emigracijos ir kitų priežasčių Kaune uždaryta ne viena mokykla, atsirado apie 9 tūkst. laisvų vietų mokiniams, dėl to buvo atleista apie 700–800 mokytojų. Ar važinės į darbą prijungtose teritorijose "Saulės" arba Jėzuitų gimnazijos mokytojai? Į rinką ateis tie mokytojai, kurie kartą jau neteko darbo ir yra ne pačios aukščiausios kvalifikacijos. Tas planas: ateisime ir juos (Kauno rajoną – red. past.) išgelbėsime, tėra gelbėjimo ratas tuštėjančioms miesto mokykloms", – įsitikinusi V.Trofimišinienė.

Apie vaikų gerovę negalvoja

Direktorė įsitikinusi: Kauno rajono vaikus norima suvaryti į Kauną, siekiama, kad miesto mokyklos vėl būtų užpildytos. Ji abejojo, ar tai geriausias sprendimas iš kaimo kilusiam vaikui. Priversti važinėti į miesto mokyklas vaikai kelsis anksčiau, bandys nusnausti, kol tėveliai gaiš spūstyse. "Ar bus geresnė vaikų sveikata? Bus užprogramuoti konfliktai šeimoje, nes vaikas nenorės keltis 6 val. ryto, kad 8 val. suspėtų į pamokas, o tėtis nervinsis, kad vėluos į darbą", – prognozavo V.Trofimišinienė.

Direktorės teigimu, tarp Raudondvario gimnazijos auklėtinių yra ne vienas, besimokantis prestižiniuose užsienio universitetuose, daug vaikų lanko Garliavos meno mokyklos Raudondvario filialą.

Moteriai kyla ir daugiau klausimų: "Kas atsakys, į kokią eilę stosime, jei norėsime leisti savo vaikus ar anūkus į darželį? Į bendrą Kauno miesto? Ar tenkins raudondvarietį atsakymas, kad pagal eilę laisva vieta tėra darželyje, esančiame Kaune, Taikos prospekte ar dar toliau? Ar kiekvienas turės galimybę vežti mažesnįjį į skirtingose miesto vietose esantį į darželį, o mokyklinio amžiaus – į mokyklą?"

Pasak pašnekovės, Raudondvaryje Kauno rajono savivaldybė daug investuoja: renovuojamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tėvai gali rinktis bet kurį iš dviejų gyvenvietėje esančių darželių arba Kulautuvos, o gimnazija taip pat atnaujinama.

Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir gyventume daugiabučiuose, dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau rinkomės Kauno rajoną, kaimišką teritoriją. Absurdas, kad mus nori padaryti miestiečiais prieš mūsų valią.

"Visi žinome – ES investuoja į regionus. Šiandien Raudondvario gimnazijoje vienas projektas jau finansuojamas, kitą netrukus ketiname pasirašyti. Jei būsime prijungti prie miesto, neteksime finansavimo. Taigi, sporto aikštyno renovacija už 115 tūkst. eurų nebus galima. Noriu užduoti klausimą Kauno miesto valdžiai: kada jūs galėsite skirti tokius pinigus Raudondvario gimnazijai? Matant daug nesutvarkytų Kauno miesto mokyklų akivaizdu, kad paskutinis atėjęs į šią šeimą ir liksi paskutinis. Mūsų tokia perspektyva netenkina", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Neaiškus ir meno kolektyvų likimas

Raudondvaris turi kultūros centrą, daug aukšto lygio meno mėgėjų kolektyvų. Išpuoselėtoje Raudondvario dvaro sodyboje veikia Kauno rajono muziejus, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius. Dvaro teritorijoje vyksta daug kultūros renginių, organizuojamos bendruomenių šventės.

Už Raudondvario dvaro žirgyno pritaikymą kultūrai Kauno rajono savivaldybė ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pernai buvo apdovanota Europos kultūrinio turizmo asociacijos specialiuoju prizu.

Prijungus prie miesto, Raudondvaryje bus mažiau kultūros, lieka neaiškus meno mėgėjų kolektyvų likimas", – nuogąstavo V.Trofimišinienė.

Mažosios bendrijos "Piprė" direktorė Laura Garšvaitė irgi labiau jaudinosi ne dėl savo verslo, o dėl to, kas lauktų Raudondvario meno kolektyvų. Jos nuomone, jie būtų sunaikinti.

Aktyvi bendruomenės narė įvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl nenori, kad Raudondvaris būtų prijungtas prie miesto. "Tai pakenktų verslui, kultūrai, švietimui. Kauno rajone daug kartų mažesnės verslo liudijimų kainos, palankesnės sąlygos smulkiajam verslui. Man yra tekę rengti verslo projektus, todėl žinau, kad, tapus miesto teritorija, paramą gauti bus sunkiau. Pagal dabartines gaires, negalėtume būti pareiškėjais, nes neatitiktume kriterijų", – sakė L.Garšvaitė. Jaunos verslininkės nuomone, žalą patirtų ir bendruomenės, nes jos taip pat būtų atribotos nuo tikslinės paramos.