Avarijos nuostoliai

Rudenį Kauną plovusios liūtys pridarė rūpesčių ne tik miesto gatvėse, bet ir daugiabučių namų gyventojams. Pramonės pr. 59 name per smarkų lietų trūko lietvamzdis ir apipylė beveik visus laiptinės gyventojus.

"Oi, čia visur vanduo bėgo, kibirais sėmėme. Buvo ir bute, ir laiptinėje. Vanduo grindis iškilnojo, viskas sušlapo", – prisiminė viena namo gyventoja Vida.

Lietaus vandens nuotekų vamzdis trūko penktajame namo aukšte. Gyventojai pasakojo, kad vandens pliūpsnis pramušė didelę skylę ir užliejo būstus. Pas kai kuriuos žmones teko ardyti sieną tam, kad lietaus vamzdis būtų sutvarkytas ir vanduo nustotų bėgti.

Beveik visiems laiptinės kaimynams avarijos padariniai atnešė nemenkų išlaidų. Namo bendrija sutvarkė trūkusį vamzdį, tačiau išardytas sienas ir sumirkusias grindis gyventojai turėjo tvarkyti patys.

Projekto klaidos

Vienas butas buvo apdraustas, tad nuostolius padengė "Lietuvos draudimo" bendrovė. Beveik 200 eurų sąskaitą draudimas pateikė namo bendrijai, kuri pinigus renka iš tų pačių namo gyventojų. Vis dėlto, bendrijos pirmininkas Stasys Kubilius atsiskaityti su draudimu neskuba, nes tikina, kad ne jų kaltė, jog trūko lietaus vamzdis.

Jis aiškino, kad bendrija privalo prižiūrėti namo konstrukcijas, aiškiai matomą kanalizaciją, elektros instaliaciją, tačiau lietvamzdžių prižiūrėti nėra galimybės, todėl jie ir neprisiima atsakomybės už patirtus nuostolius.

"Namas senos statybos. Tada įrengti vidiniai lietaus vamzdžiai, jie per 40 namo butų eina. Priėjimo iš laiptinės nėra, ir projekte tai nėra numatyta. Tiesiog pagal projektą taip buvo sumanyta, kad turi eiti per butus. Norint prižiūrėti lietvamzdžius, mums kasmet reikėtų ardyti gyventojų butų sienas ir žiūrėti, ar vamzdžiai dar geri, ar nereikia jų keisti", – poziciją išsakė S.Kubilius ir pridūrė, kad mielai viską tikrintų, jei tik tai būtų įmanoma ir nereikalautų papildomų gyventojų išlaidų tvarkant sienas. Pasak pirmininko, tokių avarijų tik daugės, nes namai seni.

Namo gyventojai įsileido žurnalistus į namus ir parodė, kad lietaus kanalizacija nutiesta per ūkines spintas, skirtas įvairiems namų apyvokos daiktams laikyti. Čia pagal projektą buvo tvirtai sukaltos storos spintos lentynos, dengiančios prieigą prie vamzdžių. Po avarijos ne visi gyventojai išardytas sienas jau sutvarkė, tad žioji didelės skylės.

Nori įstatymų pakeitimų

Bendrijos pirmininkas S.Kubilius šiuo klausimu kreipėsi ir į Lietuvos respublikinius būsto valdymo ir priežiūros rūmus, teisininkus, net Aplinkos ministeriją tam, kad kas nors paaiškintų, kaip galima prižiūrėti šias komunikacijas ir išvengti tolesnių avarijų bei konfliktų su gyventojais bei draudikais.

Institucijos sutartinai atsakė, kad bet kokiu atveju bendrija ar namo administratorius privalo prižiūrėti pastatą, tačiau niekas nesigilino, kaip tai padaryti.

"Esame be kaltės kalti. Čia ne tik mūsų bendrijos, bet ir daugumos senų blokinių namų problema, juk tokių namų – tūkstančiai. Valstybiniu lygiu turėtų būti nustatyta, kaip elgtis su tokiu senuoju palikimu ir kas turi padengti draudimo išlaidas. Name 70 proc. gyventojų – pensininkai. Jei būtų daugiau butų apdraustų, tektų didesnę sumą draudimui atseikėti, o ji juk surenkama iš gyventojų", – keblią situaciją pasakojo S.Kubilius.

Čia ne tik mūsų bendrijos, bet ir daugumos senų blokinių namų problema, juk tokių namų – tūkstančiai. Valstybiniu lygiu turėtų būti nustatyta, kaip elgtis su tokiu senuoju palikimu ir kas turi padengti draudimo išlaidas.

Pasiūlė keisti stogą

"Manome, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas privalo informuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją apie galimus paslėptų konstrukcijų ir ypač inžinerinių tinklų defektus, ir siūlyti taikyti prevencines priemones – įvertinti jų būklę, atliekant paslėptų konstrukcijų, inžinerinių tinklų tyrinėjimus. Paslėptų inžinerinių tinklų būklę galima įvertinti apžiūrint vamzdynus TV diagnostikos įranga, – sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Būsto skyriaus vyriausioji specialistė Stasė Kvederienė. – Deja, retame name atliekamos tokios apžiūros, nes jos kainuoja, o apmokėti turi visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.

Specialistė tikino, kad kai kuriose užsienio šalyse yra nustatytas konkretus inžinerinės įrangos gyvavimo terminas ir, jam pasibaigus, visos inžinerinės sistemos privalomai keičiamos, net jei jų techninė būklė nepriekaištinga. Tačiau ji įsitikinusi, kad tokia praktika Lietuvoje būtų sunkiai įgyvendinama dėl didelių išlaidų.

Galiojančiuose reglamentuose nustatyta, kad blokinių namų gyvavimo trukmė – 100 metų. Tokie stambiaplokščiai namai pradėti statyti 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, todėl namų eksploatavimo laikas dar nėra pasibaigęs.

Juose būtų galima lietaus nuotekų sistemą pertvarkyti, bet tam turi pritarti dauguma butų savininkų. Visas pertvarkas turėtų apmokėti patys gyventojai.

"Manome, kad tikslingiausia būtų keisti daugiabučio namo stogo konstrukciją, įrengiant šlaitinį stogą. Tuomet lietaus vandens nuotekų sistema būtų įrengta pastato išorėje ir būtų paprasčiau ją prižiūrėti. Šlaitinio stogo įrengimo darbai priskiriami statinio rekonstrukcijai. Šiems darbams atlikti reikia parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą", – sakė S.Kvederienė.

Siūlo renovaciją

Kauno savivaldybė pritaria Aplinkos ministerijos nuostatoms ir tikina, kad geriausia išeitis – namo renovacija. Nes pagal galiojančius įstatymus, lietaus nuotekų sistema yra priskiriama prie vietinių inžinerinių tinklų, tad bendrija ar namo administratorius privalo jais rūpintis ir nesvarbu, kad pagal projektą šie vamzdžiai yra paslėpti ir fiziškai juos prižiūrėti keblu.

"Kalbant konkrečiai apie vidinius lietaus vamzdžius, daugiabučio bendrijos pirmininkas privalo sudaryti planą, kaip spręsti šią problemą, jeigu reikia, surinkti lėšas iš gyventojų ir suremontuoti lietvamzdžius", – paklaustas, ar gali savivaldybė padėti tvarkyti senų blokinių namų problemas, sakė Administravimo ir renovacijos poskyrio vedėjas Kęstutis Miškinis.

Jo manymu, esant šiai situacijai daugiausia naudos duotų daugiabučio namo atnaujinimas. Modernizavus daugiabutį sumažėtų ne tik šilumos energijos sunaudojimas, bet kartu būtų atnaujintos ir namo inžinerinės sistemos, galbūt būtų padaryta ir vidinių lietvamzdžių prieiga iš laiptinės ar iš viso iškelta į namo išorę.

Komentaras

Ingrida Žaltauskaitė, "Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene

Bendrija namui prižiūrėti gali samdyti specializuotas įmones. Šių laikų technologijos leidžia ištirti inžinerinių statinių būklę nuotoliniu būdu, todėl tikrai nereikia nieko ardyti. Norint išsiaiškinti statinių būklę ir nustatyti defektus, gali būti atliekami statybiniai tyrimai. Vertinant lietvamzdžių būklę, atsižvelgiama, jog gamintojo suteikta garantija lietvamzdžiui įprastai yra penkeri metai, todėl, jei lietvamzdis eksploatuojamas ilgiau nei dešimt metų, yra laikoma, jog jis yra susidėvėjęs ir jo tolesnė eksploatacija yra rizikinga. Atsitikus nelaimei, trūkus vamzdžiui, užliejus butus už padarytą žalą atsako bendrija arba namo administratorius, jei tinkamai nevykdė pastato priežiūros. Jei pastato amžius toks, kad nėra suėję vamzdynų naudojimo normatyvai, o bendrija pateikia dokumentus apie vykdytą periodinę vamzdynų apžiūrą, nustatytų defektų šalinimą, pripažįstama, kad gedimas galėjo būti staigus ir netikėtas ir žalos atlyginimo nereikalaujama.