Procesas nebuvo lengvas

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas "Kauno dienai" pasakojo, kad šis procesas užtruko ir nebuvo lengvas, tačiau  svarbiausia, kad pagaliau prasidės konkretūs Nemuno tvarkymo darbai.

Vadovo teigimu, iš pradžių teko rengti detalius projektus, išnarstyti visą upės dugną, tada įrodyti, kad projektas vertas europinės paramos. Galiausiai teko antrą kartą skelbti pirkimo konkursą. Po jo paaiškėjo, kad Nemuną trejus metus tvarkys lietuvių bendrovė "Tilsta".

Tai yra istorinis įvykis, nes tokie darbai paskutinį kartą atlikti XX a. pradžioje.

Panašu, kad ledai pralaužti ne tik žemupyje – planuojami ir Nemuno aukštupio laivybos kelio įrengimo darbai. Tad netolimoje ateityje bus galima plaukti beveik visu Nemunu, o galbūt pavyks ir kaimyninėms šalims atlaisvinti vandens kelius, tada įsėdus į laivą Kaune, būtų galima pasiekti Europą.

Apie Nemuno tvarkymo darbus, direkcijos pastangas gaivinti laivybą upėse, krovinių ir pramoginių laivų svarbą bei šių metų laivybos sezoną "Kauno dienos" pokalbis su VVKD vadovu V.Vinokurovu.

Darbai: V.Vinokurovas džiaugėsi, kad šiemet pavyko pralaužti ledus dėl laivybos plėtros – ne tik pasirašyta istorinė sutartis, bet ir prasideda konkretūs darbai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prasidės dar šiemet

– Pasirašyta 28 mln. eurų vertės sutartis dėl Nemuno tvarkymo darbų. Kada jie prasidės ir kiek truks?

– Darbai prasidės dar šiemet ir truks trejus metus. Nei kiek neperdedant, tai yra istorinis įvykis, nes tokie darbai paskutinį kartą atlikti XX a. pradžioje. A.Smetonos laikais buvo vykdoma intensyvi laivyba Nemunu. Sovietiniais laikais buvo tik imituojamas darbas ir jokių rimtų tvarkymo darbų šioje upėje nevyko, todėl laivakelio būklė nuolat blogėjo. Dabar galėsime nuo Kauno iki Kuršių marių sutvarkyti laivakelį taip, kad jis būtų tinkamas rimtai krovininei laivybai.

– Kokie darbai numatyti projekte?

– Įvairiose Nemuno vietose bus įrengtos bunos. Kiekvienais metais Nemune susikaupia apie 700 kub.m. įvairių sąnašų, kurias reikia iškasti. Kiekvienais metais reikia valyti vagą, bet tai daryti nelabai efektyvu ir gana brangu. Kai bus įrengtos bunos, sąnašos nesikaups vagoje, o nusės tarp bunų. Vaga tiesiog pati išsivalys. Tad ir laivakelio priežiūra taps minimali. Ko gero, tik laivybos sezono pradžioje reikės papildomai kai kuriose vietose vagą pakoreguoti žemsiurbėmis, tačiau vėliau net ir jų greičiausiai nereikės ir laivakelis bus švarus.

– Kai bus įgyvendintas šis didysis Nemuno tvarkymo projektas, kokio proveržio galima bus tikėtis?

– Tai tikrai proveržio projektas, nes po tų trijų metų bus galima normaliai vykdyti krovininę laivybą. Dabar dvejus metus iš eilės buvo paskelbta hidrologinė sausra, todėl krovininiai laivai Nemunu negalėjo plaukti, nes 100 metrų barža jau negali išsisukti. Sutvarkius vagą, laivyba bus galima praktiškai visus metus.

Iš Kauno į Europą

– Šiemet dėmesio sulaukė ne tik žemupys, bet taip pat planuojama tvarkyti ir aukštupį nuo Baltarusijos sienos iki Kauno.

– Aukštupys niekada nebuvo tvarkytas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkreiptas dėmesys į šią Nemuno atkarpą. Įsiklausėme į savivaldybių, kurios įsikūrusios prie Nemuno, poreikius vystyti turizmą, rekreaciją, tad šiuo metu ruošiama strategija. Per penkerius metus esame numatę planus, kaip sutvarkyti didžiąją dalį aukštupio. Tai yra toks pats atstumas, kokį mes turime nuo Kauno iki Kuršių marių.

Jau kitais metais, nuo kito laivybos sezono, prasidės aukštupio valymo darbai. Tam direkcija pasirašė sutartį, kad būtų galima įsigyti specialią techniką, kuri yra pritaikyta būtent sekliems vandenims. Ji ne tik siurbia žemes, bet ir iškelia akmenis. Tokios technikos reikia, nes Nemuno aukštupio dugno parametrai gerokai skiriasi nuo žemupio.

– Kaip Nemuno aukštupio tvarkymo planus vertina prie upės įsikūrusios savivaldybės?

– Prieš porą metų direkcija ir vienuolika prie aukštupio įsikūrusių savivaldybių pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo savivaldybės įsipareigojo vykdyti vietinės infrastruktūros kūrimą, o mes – tvarkyti vagą ir formuoti laivybai tinkamas sąlygas. Tai nėra tik žodžiai, nes jau matome, kad pačiose savivaldybės vyksta intensyvūs planavimo darbai, į bendruosius planus įtraukiamos uostų vietos. Susidomėjimas tikrai yra.

Mes taip pat vykdome savo įsipareigojimus, todėl ir įsigysime reikalingos technikos. Planuose įsigyti ir dar vieną didesnę žemkasę, skirtą aukštupio valymui. Šį klausimą svarstys ir Vyriausybė. Per septynerius metus tikimės pasiekti, kad Nemuno aukštupyje vyktų gana intensyvi laivyba. Žinoma, čia daugiau kalbame apie pramoginę laivybą, nes čia apstu kurortinių teritorijų.

Manome, kad galėtų atsirasti ir vietinis turizmas, kuomet svečiai tiesiog persikeltų į kitą Nemuno pusę, tačiau taip pat bus galimybės laivu pasiekti kitas savivaldybes. Be to, žmonės dažnai nežino, kad upės yra sujungtos į bendrą Europos vandens kelių tinklą. Tai reiškia, kad įlipus Kaune į laivą, galime išlipti bet kurioje Europos šalyje. Iš Lietuvos tai vyktų per Augustavo kanalą Lenkijoje. Išvysčius infrastruktūrą, laivais turistai taip pat galėtų pasieti Lietuvą.

– Vadinasi, ir Baltarusija turėtų sutvarkyti vandens kelią nuo Lietuvos sienos iki Augustavo kanalo?

– Dabartinė politinė situacija Baltarusijoje šiuos planus komplikuoja, tačiau iki šių įvykių turėjome informacijos, kad Baltarusijos vandens kelių valdytojas taip pat labai pozityviai žiūri į vandens kelio įrengimą ir laivyba būtų galima. Ši šalis anksčiau demonstravo norą susitvarkyti Nemuno kelią, bendradarbiauti su Lietuva. Manau, kai išsispręs politiniai reikalai, bus sugrįžta su kaimynine šalimi prie šio klausimo.

28 mln. eurų – tiek bus investuota į vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių

Sudėtingas sezonas

– Grįžkime prie mūsų šalies vandens kelių. Šiemet gana ansti pasirengėte laivybos sezonui.

– Tai ir buvo vienas pagrindinių darbų. Įvertinę praėjusių metų patirtį dėl hidrologinės sausros, šiemet labai anksti pradėjome Nemuno valymo darbus. Tokia galimybė atsirado, nes Susisiekimo ministerija skyrė papildomą finansavimą. Tai leido mums net vasarą, užsitęsus hidrologinei sausrai ir užfiksavus rekordiškai žemą vandens lygį Nemune, nestabdyti laivybos bei palaikyti reikiamus parametrus.

Žinoma, šio didžiojo Nemuno tvarkybos projekto vykdymas taip pat pareikalavo daug pastangų. Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nutraukusi pirmą mūsų rangovų paiešką. Teko papildomai įrodinėti šio projekto svarbą, jo ekonominę naudą. Tai, kad sugebėjome pasirašyti rangos sutartį, neabejotinai yra didžiausias metų įvykis.

– Kaip vertinate šių metų krovininę laivybą?

– Šiemet didelių postūmių nebuvo. Pernai įvykdėme tris bandomuosius plaukimus iš Klaipėdos uosto į Kauną, tokiu būdu parodydami verslui ir institucijoms, kad tai yra geras ir daug pigesnis būdas gabenti krovinius. Šiemet labiau susikoncentravome į keleivinę laivybą ir jai reikiamų parametrų palaikymą. Tiesa, dar dar bus gabenami ir dideli kroviniai.

– Tai koks buvo pramoginės laivybos sezonas?

– Pramoginės laivybos sezonas be abejo išsiskyrė dėl to, kad prasidėjo greitaeigio katerio "Raketa" reguliarūs plaukimai į Nidą ir atgal. Tai didelis įvykis, kuris žmonėms labai įsiminė, nes kai kurie jautė nostalgiją, kiti tiesiog labai norėjo plaukti. Kiek žinau, maršrutas tikrai pasiteisino. Laivas plaukia dar ir dabar, nors jau beveik sezono pabaiga.

Kauno mariose daug metų plaukioja privatūs laivai. Jie taip pat labai populiarūs, nes ne tik galima pasiekti Birštoną, kitas gražias marių vietas, bet ir išsinuomoti šventėms. O direkcija savo laivu "Vilkija" jau antrus metus vykdo reguliarius plaukimus į Vilkiją. Kai geri orai, laivas visada būna pilnas, kai prastesni – lieka keletas laisvų vietų. Bet tikrai ir šis plaukimas pasiteisino ir yra populiarus.

– Sutvarkius Nemuno kelią, galbūt direkcija planuoja įsigyti daugiau pramoginių laivų, o gal net ir baržų?

– Pagal savo funkcijas mes esame infrastruktūros prižiūrėtojai ir turime užtikrinti laivybos sąlygas. Dėl to krovinių gabenimas ir pramoginė laivyba nėra pagrindinė mūsų funkcija. Dabar mes tai darome tam, kad galėtumėme parodyti geruosius pavyzdžius ir formuoti laivybos paklausą Lietuvoje. Todėl ir toliau kviečiame verslą investuoti į laivus ir vykdyti laivybą.

Tiesa, Kauno žiemos uoste mes turime laivų statyklą, kurioje tikimės pradėti statyti baržas ir jas parduoti verslui. Tokiu būdu galėtumėme verslui palengvinti galimybes įsitraukti į laivybos vystymą.

– Kuo šis laivybos sezonas buvo išskirtinis?

– Šiemet laivybos sezoną pradėjome balandžio 9 d., o jis baigsis lapkričio 7 d. Šis sezonas tęsis 213 parų. Tai maždaug savaite ilgiau nei praėjusiais metais.

Kiekvienais metais stengiamės pailginti laivybos sezoną. Šiaip stebint Lietuvos klimatines sąlygas, laivybą būtų galima vykdyti ištisus metus, nes jau kelerius metus iš eilės Nemunas visai nebuvo užšalęs. O specialistai pažymi, jei Nemune vyktų intensyvi laivyba, ledai nespėtų susiformuoti. Mūsų svajonė, kad laivybos sezonas tęstųsi 365 dienas.