Pasak jo, automagistralės Vilniaus-Klaipėda atkarpos ties Jonavos, Vytėnų („Megos“) ir Sargėnų sankryžomis rangovas gali paaiškėti iki šių metų pabaigos.
„Spūstys egzistuoja ir dabar. (...) Dėl tam tikrų eismo apribojimų gali įvykti tam tikri trikdžiai. Tačiau ką ir šiandien patikinau Seimo pirmininkui, kad pabloginimo situacijos iš esmės nebus (...), naujos eismo juostos yra statomos gretimai. Bus įrengiamos atraminės sienos“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė V. Andrejevas.
„Visi darbai turėtų vykti už eismo juostų. (...) Nebus tokių dalykų, kad pravažiuoti nebūtų įmanoma“, – pridūrė jis.
Anot jo, direkcija jau pasiruošusi skelbti rangovų paieškos konkursą, o jis gali užtrukti maždaug du mėnesius.
„Informavome, kad techniniai projektai yra parengti ir esame pasiruošę skelbti konkursą“, – teigė V. Andrejevas.
V. Pranckietis žurnalistams po susitikimo komentarų neteikė. Antradienį jis su Kauno miesto ir rajono merais tarėsi, kaip užtikrinti, kad automagistralės Vilnius-Klaipėda rekonstrukcija ties Kaunu vyktų sklandžiai.
Tada V. Pranckietis sakė, kad vienas svarbiausių klausimų yra užtikrinti, kad rekonstrukcijos metu ir po jos būtų sklandus susisiekimas tarp šioje atkarpoje esančių prekybos centrų, miesto ir gyvenviečių.
„Megos“ valdytoja kreipėsi į teismą
Kauno prekybos centro „Mega“ valdytoja kreipėsi į teismą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos numatomos magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda atkarpos Kaune rekonstrukcijos.
„Megos“ valdytoja, verslininko Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma bendrovė „Baltic Shopping Centers“ BNS pranešė, jog kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti ruožo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų patvirtinimą.
Teismo rūmų atstovė Marija Varanavičiūtė BNS sakė, jog ieškinys gautas rugpjūčio 10 dieną. Pasak jos, „Baltic Shopping Centers“ iki rugsėjo 7 dienos turi patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – prašoma uždrausti atlikti tolesnius rekonstrukcijos projektavimo darbus.
M. Varanavičiūtės teigimu, „Baltic Shopping Centers“ teismui nurodė, kad įmonei priklauso „Megos“ naudojamas žemės sklypas.
„Prekybos centro veikla yra visiškai priklausoma nuo galimybės jį pasiekti magistraliniu keliu. Pareiškėjo nuomone, projektiniai pasiūlymai paneigia jo atliktas investicijas bei pažeidžia jo nuosavybės teises ir visuomenės interesus, be to, prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Skunde nurodoma, kad projektiniuose pasiūlymuose numatyta pertvarkyti skirtingų lygių Vytėnų sankryžą – ji užtikrina susisiekimą su prekybos centru. Numatoma sankryžą pertvarkyti taip, kad patekimas į prekybos centrą būtų neracionaliai apsunkintas ir tokiu būdu būtų apribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės“, – BNS nurodė M. Varanavičiūtė.
Kauno savivaldybei birželį paviešinus beveik 3 kilometrų ilgio kelio rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, „Megos“ valdytoja pareiškė, jog jie gali apsunkinti patekimą į Šilainių, Vytėnų ir Sargėnų mikrorajonus.
„Baltic Shopping Centers“, siekdama pagerinti susisiekimą tarp Kauno miesto bei rajono gyventojų, investavo bei įrengė skirtingų lygių Vytėnų sankryžą, o Kelių direkcijos projektiniuose pasiūlymuose numatyta panaikinti tiesioginį patekimą iš A1 ant viaduko“, – BNS teigia bendrovė.
2005 metais „Baltic Shopping Centers“ į Vytėnų viaduką investavo apie 4,1 mln. eurų.
Šio kelio rekonstrukcijos klausimą antradienį aptarė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Kauno miesto bei rajono merai. Trečiadienį Seimo vadovas problemą aptarė ir su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu.
Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad kelio Vilnius–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių iki „Megos“ sankryžos numatoma rekonstruoti į aštuonių eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos keturios vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km per valandą, o šoninės 4 eismo juostos, po dvi iš kiekvienos pusės, būtų jungiamosios vietiniam eismui.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Taip pat vietoje dar 1964 metais statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu.
Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltų statybai. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – penkeri metai.
Naujausi komentarai