Turistų nauda

Žmonių lūpose vis dažniau skamba terminas „medicininis turizmas“. Jis apibūdina praktiką, kai žmonės keliauja į užsienio šalis siekdami gauti medicininės priežiūros paslaugų, kurios gali būti brangesnė, sunkiau prieinamos arba neteikiamos jų gimtosiose šalyse.

Ne pats geriausias, bet gana iliustratyvus pavyzdys – lietuvaičių kelionės į Turkiją, iš kurios dažnas grįžta su holivudine šypsena. Tiesa, neretu atveju tautiečiams, susigundžiusiems gerokai mažesne paslaugos kaina, tenka skaudžiai nusvilti. Antai kaunietės Viltės svajonė turėti spindinčią šypseną baigėsi liūdnai. Už cirkonio dantų karūnėles vienoje Stambulo klinikoje ji sumokėjo beveik 3 tūkst. eurų, tačiau galiausiai ši suma išaugo du ar net tris kartus. Pasirodo, moteriai nebuvo sutvarkyti jos dantų nervai, įsimetė dantenų uždegimas, teko nuimti cirkonio karūnėles ir dėti naujas.

Ne tik lietuviai vyksta į kitas šalis – kasmet mūsų šalyje užsieniečiams atliekama daugiau nei 20 tūkst. chirurginių operacijų, iš jų maždaug pusė – Kaune. Grožio ir sveikatos paslaugų klinikų Baltijos šalyse „Fi Clinica“ direktorius dr. Laurynas Jarukas pažymi, kad medicininis turizmas yra patrauklus ne tik tiesiogiai šias paslaugas teikiančiam verslui. Ši sritis, anot jo, naudinga ir Kauno miestui, ir valstybei. Tarkime, eilinis turistas Lietuvoje praleidžia iki trijų dienų, o sveikatos problemų tvarkytis atvykęs žmogus – apie 5–7 dienas. Prireikus reabilitacijos – net ir 20 dienų.

„Vertinama, kad vidutiniškai iš užsienio atvykstantis pacientas Lietuvoje išleidžia apie 5–7 tūkst. eurų. Svarbu ir tai, kad maždaug trečdalis tokių pacientų į Lietuvą atvyksta su artimaisiais. Todėl skaičiuojame, kad būdami Lietuvoje pacientai ir jų artimieji mūsų šalyje išleidžia bent 10 tūkst. eurų. Jei operacija sudėtingesnė, pavyzdžiui, ortopedinė, po kurios dar reikalinga ir reabilitacija, – ši suma gali išaugti ir iki 20 tūkst. eurų. Tai – kelis kartus daugiau nei mūsų šalyje išleidžia vidutinis pažintinis turistas“, – kalbėjo L. Jarukas.

Tendencija: R. Jociaus teigimu, Kaunas tampa ryškiu medicinos turizmo lyderiu Lietuvoje. / R. Jociaus asmeninio archyvo nuotr.

Specialistų gausa

Dažniausiai Kauną atranda pacientai iš Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Vokietijos. Prieš karą Ukrainoje daug medicininių turistų atvykdavo ir iš Kaliningrado. Vienos paklausiausių – skrandžio mažinimo operacijos, ortopedinės kelio ar klubo sąnarių, artroskopinės operacijos. Taip pat – plastinės veido, krūtinės, pilvo srities operacijos.

Lietuva medicininiams turistams patraukli dėl tinkamos kainos, kokybės ir prieinamumo santykio. Tarkime, kai kuriose Europos šalyse ortopedinių operacijų reikia laukti iki metų. Privačiose klinikose eilės trumpesnės, tačiau kainos ten net kelis kartus didesnės nei Lietuvoje.

Medicininiams turistams imponuoja ir Lietuvos specialistai, kurie tituluojami vienais geriausių pasaulyje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, anot L. Jaruko, kasmet paruošia daugiau nei po tūkstantį specialistų – medikų, vaistininkų, odontologų, veterinarų. Būtent dėl universiteto dydžio ir mokymo programų kokybės Kaune telkiasi geriausi medicinos specialistai. Tokia medikų koncentracija viename mieste Kaunui suteikia milžinišką pranašumą.

Sumažės vizulinė tarša, nes neliks dabar esančios antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

„Kaune dirba apie 30 proc. visų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų, o Kauno klinikos pagal tam tikrus parametrus yra didžiausios ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tokia aplinka užtikrina, kad Kaune yra ir didžiausias sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ir aukščiausio lygio kompetencijos“, – situaciją analizavo „Fi Clinica“ direktorius L. Jarukas.

Reikia proveržio

Per pastaruosius metus Kaunas dėl čia vykusių renginių ir koncertų tapo labiau matomas, tačiau pokyčiai medicininiame turizme vos pastebimi. Postūmį esą galėtų suteikti didesnis valstybės ir miesto dėmesys medicinos turizmui.

„Visų pirma pasigendu strateginio valstybės požiūrio į medicinos turizmą, kurio plėtra prieš kelis metus tyliai dingo iš Lietuvos turizmo plėtros programos. Privatus verslas sugeba kurti konkurencingą ir kokybišką produktą, teikia paslaugas, kuriomis patenkinti mūsų klientai iš Lietuvos ir kitų valstybių. Tačiau pasigendame valstybės ir miesto pagalbos kuriant ir įgyvendinant, pavyzdžiui, tarptautinės rinkodaros ir klientų pritraukimo programas“, – įžvalgomis dalijosi L. Jarukas.

Anot „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, norint geriau išnaudoti medicininio turizmo rinką mieste, svarbu daug aspektų. Vienas jų – tinkamos patalpos. Kai kurios klinikos įsikuria ir biurų patalpose, tačiau ir jų Kaune nėra paprasta rasti.

„Tikrai negalime konkuruoti vien kaina, turime išlaikyti paslaugų kokybę. Tam reikia ir kompleksiškesnių, daugiau pridėtinės vertės teikiančių paslaugų. Aplink tokį darinį galima būtų lipdyti ir rinkodaros ir komunikacijos veiksmus“, – A. Veršinskas pastebėjo, kad norint geriau išnaudoti medicininio turizmo rinką reikia daugiau skrydžių ir kokybiškų paslaugų teikėjų.

Eiga: planuojama, kad projektas bus įgyvendintas per trejus metus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Ambicingas projektas

Daugiausia prie medicinos verslo augimo prisideda privatus verslas. Antai Kaune prasideda ambicingas medicinos turizmo plėtros projektas. Įgyvendinus jį, Kauno Ąžuolyne, greta „Fi Clinica“ klinikos iškils sveikos gyvensenos centras, dienos SPA centras, viešbutis, automobilių stovėjimo aikštelė.

„Kaunas tampa ryškiu medicinos turizmo lyderiu Lietuvoje. Norime į miestą medicinos ir sveikatingumo paslaugų atvykstantiems žmonėms, o taip pat miestelėnams sukurti kuo geresnę infrastruktūrą, tad ir ėmėmės plėtros. Baigti šį plėtros etapą planuojame 2027 m. pradžioje“, – projekto vystytojas Robertas Jocius akcentavo ne tik pagarbą žmogui, bet ir gamtai. Baigus projektą nė vienas Ąžuolyno parko medis nebus paliestas. Be to, sumažės vizulinė tarša, nes neliks dabar esančios antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Transporto priemonės bus įrengtas požeminis garažas. Taip pat svarbu, kad atsirandantis SPA kompleksas bus prieinamas miestiečiams ir miesto svečiams.

Norint konkuruoti su Vakarų Europos klinikomis, R. Jociaus įsitikinimu, privalome jau dabar investuoti į visą tokioms paslaugoms būtiną infrastruktūrą – klinikų pastatus, reabilitacijos centrus, viešbučius. Tokių medicinos paslaugoms skirtų projektų vystymas gali trukti nuo penkerių iki septynerių metų, todėl būtina darbus pradėti jau dabar. Paklaustas kas, jo nuomone, lemia Kauno lyderystę medicinos turizmo srityje, R. Jocius kalba apie kelis svarbius miesto išskirtinumus. Visų pirma – specialistus. Antra – IT, elektronikos, komunikacijų ir chemijos ekspertus, kuriuos ugdo Kauno technologijos universitetas. Šie specialistai taip pat yra labai svarbi medicinos turizmo industrijos dalis.

„Tai labai svarbios prielaidos privačioms klinikoms atsirasti ir Kaune jų turime tikrai ne vieną ir ne dvi, – R. Jocius taip pat pabrėžė ir palankią miesto geografinę padėtį – Čia svarbūs du aspektai. Kaune yra tarptautinis oro uostas, tad mus gana nesunkiai gali pasiekti svetur gyvenantys sveikatos ir grožio paslaugų ieškantys žmonės. Be to, miestas yra centrinėje Lietuvos dalyje. Vadinasi, iš čia nesunku nukakti į pajūrį, Birštoną, Druskininkus. Vietas, kuriose žmonėms teikiamos visapusės reabilitacijos paslaugos.“

Naujojo projekto sėkme neabejojo ir viešosios įstaigos „Kaunas IN“ specialistai. Baigus visus darbus, kompleksas miestui suteiks daug pridėtinės vertės.

„Džiugu, kad šis projektas labai aiškiai orientuojasi į tą aukštesnį – „premium“ segmentą, ir skatina visą industriją Kaune sustiprėti, ir judėti link aukštesnės pridėtinės vertės, kurios mes visi siekiame“, – pastebėjo A. Veršinskas.