Kritika tarnybai

Prieštaringai vertinamas vyriausiasis specialistas "Kauno dienai" papasakojo savo įvykių versiją.

T.Ismailovo pavardė tebėra tarnybos kontaktų sąrašuose, tačiau realiai T.Ismailovas nedirba. Oficiali priežastis – prastovos ne darbuotojo noru iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad valstybė ir toliau moka T.Ismailovui atlyginimą, tačiau dirbti neleidžia.

Viešumą pasiekus pirmosioms žinioms apie šio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto militaristinės atributikos ir asociacijų su nacistinės Vokietijos simboliais keliančiais ženklais pomėgį bei teistumą, visuomenė reiškė savo pasipiktinimą, kodėl taip neatsakingai tarnyba priėmė dirbti žmogų su tokia praeitimi.

"Kauno diena" tarnybos kontaktuose nurodytu T.Ismailovo e.pašto adresu parašė laišką siūlydama pasikalbėti.

T.Ismailovas atsiliepė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai baigus tarnybinį patikrinimą, kuriuo šis specialistas buvo įspėtas. "Jūs vieninteliai ieškojote manęs, todėl ir atsakiau, – į klausimą, kodėl nutarė kalbėti, atsakė T.Ismailovas. – Anksčiau negalėjau, nes vyko tyrimas."

Jis neslepia kartėlio dėl susiklosčiusios situacijos: "Nesuprantu, kodėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba leidosi trypiama ir leido trypti mane." Vyras tvirtino nesijaučiantis kaltu ir atskleidė neminėtas skandalingos vaikų paėmimo istorijos detales.

"Kauno diena" primena, kad rugsėjo 29 d. didžiulio atgarsio sulaukusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose. Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.

Esą kvietimai grįžti nepadėjo, kaip ir pliaukštelėjimas per kombinezoną. Pliaukštelėta per kombinezoną ir rankytes mažajam bėgliui buvo keliskart. Netrukus įvykio sūkuryje atsidūrė asmuo, vėliau pranešęs pareigūnams apie galimą smurtą prieš vaiką ir filmavęs, tuo esą gąsdindamas mažylių mamą.

Pirminė pagalba

Galiausiai incidentą ėmė aiškintis policija. Mama atskirta nuo vaikų, mažyliai perduoti tėčiui, tačiau būtiniems policijos veiksmams trūko medikų apžiūros. Maždaug šioje įvykio dalyje išryškėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budinčių specialistų vaidmuo, vėliau apibūdintas kaip vaiko grobimas.

Svarbiausia, ką akcentavo T.Ismailovas, – pagal pirminę informaciją vaikų niekas neplanavo perkelti į saugią aplinką, nes grėsmės jiems nebuvo. Pasak įvykio dieną budėjusio specialisto, iš policijos buvo gautas pranešimas apie įtarimus, kad Panemunės šile mama prieš vaiką panaudojo smurtą. Mama – areštinėje, vaikai – su tėčiu, pastarasis – blaivus, todėl rengiamasi važiuoti į Klinikas vaiko apžiūrai.

Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos.

"Tokiu atveju mums nereikia važiuoti. Policija nurodo šeimos gyvenamosios vietos adresą ir mes vėliau važiuojame pasikalbėti, pasiaiškinti. Tačiau po kiek laiko policija ir vėl paskambino, kad tėvas atsisako su vaiku važiuoti į Klinikas. Mes privalome užtikrinti vaiko interesus. Kai tėvas atsisako leisti apžiūrėti vaiką, tenka šią apsaugos teisę užtikrinti mums", – savo pareigas aiškino T.Ismailovas.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budintiems specialistams pavyko įtikinti ir tėvas su vaiku leidosi vežami į Klinikas. Tiesa, čia ir vėl kilo sunkumų. Tarnybos specialistams teko pasirašyti gydytojams reikalingus dokumentus, nes tėtis ir vėl ėmė spyriotis.

T.Ismailovas pabrėžė: "Visą tą laiką mes tik padėjome policijai atliekant tyrimą dėl galimo smurto. Po vaiko apžiūros vežėme mažylį su tėčiu namo. Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos."

Abejonių pliūpsnis

Pagal tarnybos specialisto aiškinimą, kelionė nuo Klinikų iki šeimos namų tapo lemtinga. Esą važiuojant tėvas mažyliui aiškino, kad "blogi žmonės uždarė mamytę į kalėjimą", kad "blogi žmonės nori atimti vaikus".

"Man tokios kalbos atrodė nenormalios. Ėmiau kalbinti siekdamas nukreipti kalbą. Tačiau vaikas audrinosi, virkavo. Galiausiai tėvas iškėlė vaiką iš kėdutės, kurioje privalu vežti vaikus. Aš vairavau, tačiau atsisukdamas per petį pamačiau, kad tėvas krapšto automobilio dureles prie rankenėlės. Ką turėjau daryti? Laukti, kol iššoks? Užsukau į šalutinę gatvę ir sustojau, o jis šoko iš mašinos ir pasileido į gatvę. Mes su kolege iššokome paskui ir paprasčiausiai užstojome, kad jis nelėktų į gatvę", – tokią įvykių seką dėstė T.Ismailovas.

Toliau vyko panašiai, kaip buvo aprašyta. Sustojo viena mašina, atsirado kitų žmonių. Pasipylė aplinkinių klausimai: kas vyksta, kur motina? Iš visų pusių – žmonės, o tėvas, pasak T.Ismailovo, rėkia, kad iš jo nori atimti vaiką.

"Patikslinu – mes važiavome iš Klinikų, vežėme juos namo, jokios kalbos apie vaikų paėmimą nebuvo. Mano specialybė – psichologas. Esu psichologijos magistras. Toks tėvo elgesys man leido abejoti jo psichine būkle. Jokio realaus pavojau nebuvo. Gal dar važiuojant į priekį, į Klinikas, galėjo stresuoti, kankino nežinia, bet iš Klinikų paprasčiausiai vežėme juo namo", – dėstė specialistas.

T.Ismailovas tęsė, kad buvo sunku nuspėti, kaip tėvas elgsis toliau. Galbūt jis gali kaltinti tą mažiuką, kad mama uždaryta į kalėjimą – ką jis važiuojant esą nuolat aiškino vaikučiui. "Pagrindo stresui nebuvo. Fiziologiškai stresas trunka neilgai, tai, kas įvyko grįžtant, jau nebuvo stresas. Jo metu žmogus gali kažkaip keistai pasielgti. Tačiau tariamas pagrindas kilo jo vaizduotėje grįžtant namo", - tėčio veiksmus vertino T.Ismailovas.

Svečiavosi pas draugus

Pasak T.Ismailovo, toks tėvo elgesys lėmė jų sprendimą perduoti vaikus šeimos draugei, kuri tuo metu buvo likusi namie su mergaite. "Vaikas nebuvo uždarytas į "Pastogę" ar dar kažkur, o perduotas šeimos draugams. Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai", – pasakojo T.Ismailovas.

Pasak specialisto, tai buvo antras ir paskutinis kartas, kai jis matėsi su Kručinskų šeima. Esą tarnyba pasiuntė jį patikrinti, ar viskas gerai vaikams, ar mama laikosi teismo įpareigojimo – nesiartinti prie sūnaus. Pasak T.Ismailovo, radęs mamą pas šeimos draugus su vaikais, jis dar kartą išaiškino, kad privalu laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai.

T.Ismailovas dar nebuvo nušalintas nuo pareigų, kai, jo duomenimis, minimi šeimos draugai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir paprašė pasiimti Kručinskų vaikus. Vyras pastebėjo, kad per šį laiką tėvai nedarė nieko, kad pakeistų situaciją: neskundė teismo skirtų apribojimų, nebendravo su tarnyba.

"Esmė ta, kad nėra taip, kaip viešai piešiama: iš tėvo buvo pagrobtas vaikas, atimtas, išplėštas iš šeimos, – dėstė T.Ismailovas. – Moters, kuri viešai skelbėsi viską mačiusi, visai nebuvo. Ji atėjo tik tada, kai visi buvo nusiraminę, ėmė klausinėti, kas čia vyksta, ir prisistatė esanti iš vaiko teisių tarnybos. Kita liudytoja nurodė, kad iš tolo važiuodama matė, kad vyksta kažkas panašaus į grumtynes. Tikrai kažkas vyksta, nes prie gatvės stovi vyras su vaiku ant rankų, moteris ir aš, bet ne grumtynės."

Nesikrato praeities

Už aprašytus veiksmus Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba T.Ismailovui skyrė įspėjimą. Vyras šyptelėjo, kad pagrindo įspėjimui tarnybai teko atkakliai ieškoti. Esą bliūško liudytojų viešai reiškiami kaltinimai.

"Buvo panašu į grumtynes", "balsas atrodė sudirgęs, grubus" –  tokie į tarnybinį patikrinimą, pasak T.Ismailovo, sugulė liudytojų parodymai. "Niekad nekalbėjau falcetu", – pareiškė įspėtas specialistas. Tuo neabejotų nė vienas bent kartą su šiuo žmogumi pabendravęs – T.Ismailovo balsas išties specifinis. Vyras tikino, kad įvykio dieną jo balsas buvo dar žemesnis ir labiau gergždžiantis. Vyras tikino, kad planuota balso stygų operacija atlikta po įvykio ir balsas šiek tiek sušvelnėjo.

T.Ismailovas nesikrato potraukio militaristinei atributikai. "Man visa gyvenimą patiko kaukolės. Visą gyvenimą klausiausi metalo ir sunkiosios muzikos. Ar tai draudžiama?" – retoriškai klausė specialistas. Jis priminė Kauno apylinkės teismo išaiškinimą, kuriuo pripažinta, kad jo gyvenamojo namo balkone ir kieme esanti militaristinė atributika nėra fašistinė. "Rolando Pakso partijos erelis labiau panašus į Luftvafės (Luftwaffe – nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos – red. past.) erelį", – pareiškė T.Ismailovas.

Dėl teistumo T.Ismailovas laikėsi panašios pozicijos kaip ir tarnyba, kad jo teistumas neužkerta kelio dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. "Juk ne valstybės biudžetą  skirstau", – darbą valstybės, kurią kartą jau apvogė, tarnyboje vertino T.Ismailovas.

Jis 2013 m. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto įsigijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiam asmeniui teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per vienus metus ir dešimt mėnesių atlyginti dalį turtinės žalos – 20 tūkst. litų. T.Ismailovas pripažino teismo nustatytos sumos dar nesumokėjęs, tačiau žadėjo tai padaryti.