1938 metais liepos 17–31 dienomis Kaune ir Klaipėdoje vyko pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.
Joje dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių sportininkų. Dalyvių geografija išsiplėtė iki Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Vilniaus krašto.
Pirmoji tautinė olimpiada vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas, o pagrindinė arena buvo S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
Lietuvos tautinės olimpiados atidarymo išvakarėse į valstybinį stadioną buvo nunešta olimpinė ugnis, uždegta nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro. Ją nešė Kauno krepšininkas Petras Jankus Jankevičius.
Lietuvos prezidentas Antanas Smetona įteikė olimpinę vėliavą ir sportininkai pakartojo skaitomą olimpinės priesaikos tekstą:
„Mes, laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę pirmojon Tautinėn olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos Valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių tautos laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda.“
Ši sporto šventė sulaukė didžiulio susidomėjimo. Atidarymo ceremonija sutraukė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Po iškilmingo šventės atidarymo parodytas pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai skirtas kino filmas. Medžiaga šiam filmui buvo surinkta iš įvairių archyvų ir muziejų.
Naujausi komentarai