Restauravimo dirbtuvėse baigiama atkurti garsioji Kario skulptūra, tarpukariu puošusi Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą. "Dar keletas dienų, ir Kario skulptūra bus visiškai atkurta", – sako kalvis Jonas Malinauskas.

Liko nukalti dilbius

"Beliko nukalti vieną rankų dalį – dilbius", – užsimena kalvis, besidarbuojantis Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto restauravimo dirbtuvėse. Iš vario lakštų kaldinama skulptūra sieks 2,7 m aukščio, svers apie 200 kg. Skulptūrą kalvis kaldina pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko parengtą projektą.

"Išliko mažai duomenų, kaip atrodė 1938 m. pastatyta skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario (Riterio) skulptūra. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomos dvi fotografijos, jomis, kurdamas modelį, iš esmės rėmėsi skulptorius", – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.

Manoma, kad skulptūra anuomet buvusi liedinta. Kariui atkurti pasirinkta pigesnė – kaldinimo technika. "Jei skulptūrą būtume lieję, vien jos išliejimas būtų kainavęs apie 26 tūkst. eurų, tai yra tiek, kiek šiuo atveju kainuos viskas – ir projekto parengimas, ir modelio sukūrimas, ir skulptūros nukaldinimas, ir nišos sutvarkymas bei jos užkėlimas, sutvirtinimas", – sakė  restauravimo dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis.

Formuoti veidą – sudėtinga

Varinė Kario skulptūra bus tuščiavidurė, kaip ir Vytauto Didžiojo, kuriam skirtas paminklas stovi Laisvės al. prie miesto savivaldybės. Kario veidas nukaldintas iš itin plonų vario lakštų.

"Skulptūrai kaldinti naudojau 2 mm storio vario lakštus, tik veidas kaldintas iš plonesnių, 0,8 mm lakštų, kad bruožai geriau matytųsi. Vėliau vario sluoksnis veide bus pastorintas iš vidaus. Formuoti Kario veidą buvo itin sudėtinga. Ir suvirinti varį kur kas sudėtingiau nei metalą", – užsiminė kalvis.

Skulptūros viduje bus sumontuota metalinė konstrukcija, varis bus padengtas patina – chemiškai apdorotas suteikiant sendinto vario spalvą. "Kiek metų skulptūrai duotume garantiją? Varis – ilgaamžė medžiaga. Karys stovės tol, kol nuvirs bokštas su niša. Jei nebus naujų istorinių kataklizmų, mes jo griuvimo nesulauksime", – tikino R.Bridikis.

Kariui aukojo kauniečiai

Darbai vyksta ir kariliono bokšte – savivaldybės užsakymu čia baigiama atnaujinti niša, kurioje stovės Karys. Pasak savivaldybės atstovų, nišą dabar siekiama sutvarkyti taip, kad, ateityje atnaujinant bokštą, jos nereikėtų tvarkyti.

"Niša iš naujo aptinkuota, uždėtas varinis stogelis ir pagrindas. Sakoma, kad, kai skulptūra buvo nuversta, tai buvo padaryta labai grubiai, buvo nukentėjusi ir niša. Dabar ta vieta atrodo tvarkingai", – sakė pirmadienį Kario sugrįžimui ruošiamą nišą apžiūrėjęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyresnysis inspektorius Andrius Liakas.

Vasario pradžioje Karį ketinama sugrąžinti į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštą. Vasario 16-ąją skulptūra bus iškilmingai atidengta.

Dalį skulptūrai atstatyti reikiamų lėšų surinko kauniečiai, aukodami į savivaldybės atidarytą specialiąją sąskaitą. Iki sausio vidurio žmonės į šią sąskaitą paaukojo apie 25 tūkst. litų (7,2 tūkst. eurų).

Kario, arba Riterio, skulptūra Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokšte iškilo 1938 m. Skulptūrai lieti tuomet buvo nuspręsta panaudoti nepriklausomybės kovų laukuose surinktas žalvarines šovinių gilzes. Jų neužteko, todėl iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1 700 kg žalvario gilzių. 1942 m. vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino.