Komandinis darbas
Informacija apie specialistų stygių pasidaliję šešių mokyklų vadovai atkreipė dėmesį, kad mokytojų trūkumas nėra kritinės problemos masto, tačiau pabrėžė, kad naujų pedagogų pritraukimas yra nuolatinėje mokymo įstaigų vadovų darbotvarkėje.
„Daug dėmesio skiriu išankstiniam planavimui, stengiuosi numatyti mokytojų kaitos rizikas ir laiku ieškoti pamainos. Mūsų mokykla jau taiko veiksmingas priemones, padedančias išlaikyti stabilų pedagogų kolektyvą: dedu daug pastangų puoselėdama pozityvaus bendravimo kultūrą, kuriu pagarbius, palaikančius santykius. Mokytojai jaučiasi vertinami ir girdimi. Todėl atėję nauji darbuotojai lieka dirbti“, – sakė Kulautuvos pagrindinės mokyklos vadovė Jolita Velžienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad likti darbovietėje specialistus motyvuoja komandinio darbo stiprinimas.
„Bendrais susitarimais ir aiškiomis taisyklėmis stengiamės mažinti įtampą ir išvengti perdegimo“, – sakė J. Velžienė.
Šiuo metu Kulautuvos gimnazijoje mokytojų trūkumo nėra, tačiau, anot direktorės, situacija kinta gana dinamiškai.
„Vyksta natūrali pedagogų kaita, dalis mokytojų artėja prie pensinio amžiaus, todėl ateityje gali atsirasti naujų pedagogų poreikis ir reikės pritraukti jaunų specialistų. Tai nėra kokia nors krizė, tai įprasta demografinė tendencija, su kuria susiduria dauguma Lietuvos mokyklų“, – pastebėjo J. Velžienė.
Be toksiškumo
Visi kalbinti mokyklų vadovai akcentavo mokykloje vyraujančio mikroklimato reikšmę.
„Mūsų nuomone, pagrindinės priežastys, kodėl trūksta mokytojų, – nepakankamas atskirų disciplinų mokytojų (matematikos, fizikos, chemijos ir kt.) parengimas. Kita priežastis – jauniems pedagogams nepriimtina tėvų bendradarbiavimo kultūra ar toksiška mokyklos aplinka (biurokratija, psichologinė įtampa ir t. t.)“, – pabrėžė Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos direktorius Edmundas Balasevičius.
„Aušros“ gimnazijos vadovė Nerija Paurė sakė, kad svarbu ir mokriklimatas, ir galimybės pedagogams tobulėti.
„Siekiame kurti tokią aplinką, kurioje mokytojas jaustųsi vertinamas ne tik finansiškai, bet ir akademiškai, – suteikiame galimybių taikyti inovacijas, dalyvauti projektinėje veikloje“, – nurodė gimnazijos vadovė.
Kauno rajono Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorė J. Velžienė atkreipė dėmesį į vadovams tenkančius išbandymus.
„Nors daug kalbama apie mokytojų darbo krūvį ir emocinę savijautą, mokyklų vadovų emocinė būklė dažnai lieka nuošalyje kaip nesvarbi ir savaime suprantama kaip gera. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl mokyklos gali susidurti su įtampa ar kaita, net jei formaliai pedagogų netrūksta. Net ir labai stiprūs vadovai, patirdami per didelį ilgalaikį darbo krūvį, psichologinį spaudimą, gali jausti nuovargį, kuris persiduoda komandai, daro įtaką bendravimo tonui, mažina bendrą mokyklos energiją.“
Praktikos galimybės
„Aušros“ gimnazijos vadovė pabrėžė, kad gimnazija ne tik ieško būdų užpildyti tuščias etatų vietas, bet ir investuoja į ilgalaikę perspektyvą – ugdo mokinių gebėjimą planuoti karjerą, sudaro sąlygas atlikti praktiką mokykloje.
„Aušros“ gimnazijoje karjeros orientavimas nėra formalumas. Manau, faktas, kad devintokai jau orientuojami rinktis mokytojo profesiją, yra labai drąsus ir reikalingas žingsnis. Tai gali keisti visuomenės požiūrį: mokytojo darbas pradedamas suvokti ne kaip atsarginis planas, o kaip sąmoningas, prestižinis ir perspektyvus karjeros pasirinkimas“, – pastebėjo gimnazijos vadovė N. Paurė.
Pasak jos, mokytojų trūkumas ir karjeros perspektyvos yra susiję.
„Jei šiandien mokykloje kokybiškai ugdysime ateities lyderius ir rodysime jiems pozityvų mokytojo pavyzdį, po penkerių–dešimties metų tie patys „Aušros“ auklėtiniai gali grįžti į savo mokyklą jau kaip jauni, motyvuoti specialistai“, – tvirtino „Aušros“ gimnazijos vadovė.
Didina krūvius
Kauno „Santaros“ gimnazijos direktorė Asta Karlienė sakė, kad šiuo metų gimnazijoje mokytojų netrūksta, nes esami pedagogai dirba didesniu nei vieno etato krūviu.
„Nuo praėjusių mokslo metų pradžios ieškojome matematikos mokytojo, bet rasti nepavyko. Problemą išsprendėme prikalbinę penkiolika metų pedagoginio darbo nedirbusią, tačiau kvalifikaciją turinčią matematikos mokytoją dirbti puse etato su pirmosiomis gimnazijos klasėmis. Mokytojai buvo paskirtas mentorius, kuris padeda, paaiškina ir pataria. Planuojame, kad kitais metais ji dirbs visu krūviu“, – pasakojo „Santaros“ gimnazijos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį į gimnazijos veiklos planavimą kaip vieną iš būdų pritraukti jaunų pedagogų.
„Mūsų gimnazijos ugdymo karjerai specialistė analizuoja informaciją apie buvusius abiturientus: kokias profesijas jie renkasi, kurios aukštosios mokyklos paklausios. Jei mokiniai pasirenka pedagogines studijas, palaikome ryšį su alumnais ir kviečiame juos grįžti dirbti į mūsų gimnaziją. Šiuo metu pas mus dirba du alumnai. Ieškodami pedagogų, kuriame patrauklią reklamą, socialiniuose tinkluose dalijamės informacija apie laisvas darbo vietas“, – patirtimi dalijosi „Santaros“ gimnazijos vadovė.
Tenka skolintis
Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė Antanina Džiugienė informavo, kad mokykla mėnesį ieško lietuvių kalbos mokytojo, trūksta logopedo, specialiojo pedagogo.
Kauno „Vyturio“ gimnazijos direktorius Lauras Bartninkas patikino, kad šiuo metu pedagogų netrūksta.
Jo pastebėjimu, mokytojų trūkumas nėra mokyklos lygmens problema.
„Trūkumas jaučiamas visoje šalyje, daugumoje savivaldybių, daugumoje ugdymo įstaigų. Kad ši tendencija negilėtų, manau, ugdymo įstaigos mokinius turi supažindinti su pedagogo profesija, dalyvauti įvairiose savivaldybių, šalies mastu organizuojamose programose, skirtose pritraukti mokiniams rinktis pedagogikos studijas. Mokykla turi didelį dėmesį skirti reklamai, viešajai sklaidai, kuri padėtų į konkrečią mokyklą pritraukti pedagogų“, – svarstė L. Bartninkas.
Jis pasidalijo „Vyturio“ gimnazijos patirtimi pritraukiant į mokyklą pedagogų.
„Yra keli būdai. Aktyvus ir intensyvus darbo skelbimų viešinimas gimnazijos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, Užimtumo tarnybos svetainėje, Kauno miesto savivaldybės svetainėje. Aktyviai bendradarbiaujame su kitomis ugdymo įstaigomis ir neretai mažesniam krūviui ir etatui skolinamės mokytoją iš kitų ugdymo įstaigų. Bendradarbiaujame su aukštosiomis mokyklomis, ypač VDU Švietimo akademija, KTU. Suteikiame praktikos vietas studentams ir kartu agituojame juos ateiti dirbti po studijų į gimnaziją“, – vardijo L. Bartninkas.
Baugina atsakomybė
„Aušros“ gimnazijos vadovės pastebėjimu, jaunų specialistų ambicijas tapti mokytojais dažnai nuslopina suvokimas, kokia didelė atsakomybė jų laukia.
„Dirbant gimnazijoje mokytojui tenka didelė atsakomybė parengti mokinius valstybiniams egzaminams, olimpiadoms. Ne visi jauni žmonės nori prisiimti tokią emocinę naštą“, – konstatavo direktorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jaunam pedagogui gerokai patrauklesni gali pasirodyti verslo įmonių pasiūlymai.
„Fizikas ar programuotojas, dirbdamas mažiau įtemptą darbą, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ar IT centruose uždirba dvigubai daugiau nei mokykloje“, – sakė vadovė.
Tėvų vaidmuo
Pedagogų trūkumo problemos nevarginamos Zapyškio pagrindinės mokyklos vadovas Raimondas Bartkus akcentavo kelias priežastis, kodėl, jo nuomone, kai kurioms mokykloms gali stigti pedagogų.
„Mokytojui dažnai tenka visa atsakomybė už mokinio pasiekimus ir elgesį, nors mokiniai ir jų tėvai neretai nusišalina nuo bendrojo ugdymo proceso, o tai sukuria didelį emocinį krūvį, kai pedagogas vienas jaučiasi atsakingas už rezultatą. Dažnai susiduriama su požiūriu, kad mokykla yra paslaugų teikėja, o tėvai – reiklūs klientai. Tikimasi, kad mokytojas ne tik išmokys, bet ir išauklės vaiką, tačiau pamirštama, kad ugdymas yra abipusis mokyklos ir šeimos partnerystės procesas. Akcentuojamos plačios mokinių teisės, tačiau jų pareigos ir atsakomybė už savo veiksmus lieka nuošalyje. Tai riboja pedagogo galimybes palaikyti drausmę ir autoritetą klasėje. Mokytojai dažnai nesijaučia saugūs nei fiziškai, nei psichologiškai. Tai lemia greitą profesinį perdegimą, todėl net ir talentingi specialistai palieka švietimo sistemą, o jauni žmonės nesirenka pedagogo profesijos“, – dalijosi pastebėjimais Zapyškio pagrindinės mokyklos vadovas.
R. Bartkaus tvirtinimu, Zapyškio pagrindinė mokykla kuria saugią, pagarbią ir emocinį palaikymą užtikrinančią darbo aplinką, padedančią išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų.
„Įstaiga motyvuoja personalą persikvalifikuoti ar įgyti papildomų kompetencijų, suteikdama tam reikiamų sąlygų ir lankstumo. Siekiant sukurti palankias darbo sąlygas, mokyklos administracija turi kurti saugią aplinką, užtikrinti nešališkumą konfliktinėse situacijose ir diegti aiškias, bendruomenėje sutartas elgesio taisykles. Būtų naudinga mažinti perteklinę biurokratiją, subalansuoti darbo krūvius ir investuoti į mokytojų profesinį augimą ir emocinę gerovę“, – pabrėžė R. Bartkus.
Nors daug kalbama apie mokytojų darbo krūvį ir emocinę savijautą, mokyklų vadovų emocinė būklė dažnai lieka nuošalyje kaip nesvarbi ir savaime suprantama kaip gera.
Svarbi pagalba
„Kauno dienai“ savo pastebėjimus pateikę mokyklų vadovai pabrėžė ir vietos valdžios institucijų iniciatyvas.
„Kauno rajone norintiems įgyti pedagogo specialybę arba persikvalifikuoti, savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę. Kauno rajone dirbantiems pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 5 km, savivaldybė kompensuoja kelionės į darbą ir atgal išlaidas“, – paminėjo specialistė.
Kauno „Santaros“ gimnazijos vadovė sakė jaučianti ir labai svarbią savivaldybės specialistų paramą.
„Džiaugiamės, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius rūpinasi mokytojų trūkumo problema, teikia konsultacijas ir analizuoja situaciją. 2025 m. Kauno „Santaros“ gimnazija gavo 2 tūkst. eurų piniginį motyvacinį prizą, nes trys abiturientai pasirinko pedagogines studijas“, – pabrėžė specialistė.
Globalus reiškinys
„Kauno diena“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paprašė pateikti statistiką, atspindinčią mokytojų trūkumo mastą ir šio reiškinio dinamiką.
„Su mokytojų trūkumo problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, taip pat kitose pasaulio šalyse. Daugelyje šalių mokytojo profesijos patrauklumas mažėja, šią profesiją renkasi mažiau jaunų žmonių, pedagoginį darbą palieka daugiau didesnę patirtį turinčių pedagogų. Dirbančių pedagogų bendruomenė amžėja, o pakankamo skaičiaus juos pakeisti galinčių pradedančiųjų mokytojų nėra.
Lietuvoje mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. – 600). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų“, – informavo ministerijos atstovė Paulina Janulytė.
– Dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija? Kokios yra pastarojo meto tendencijos? – „Kauno diena“ paklausė ministerijos atstovės.
– Mokytojų stygių daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, dirbančių mokytojų amžėjimas. Lietuvoje 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o 2025 m. – 45 proc.
Kasmet į pedagogikos studijas priimama apie 2 tūkst. studentų. Iš jų apie 1,4 tūkst. – į bakalauro studijas ir apie 600–700 – į pedagogikos profesines studijas. Tačiau trečdalis pedagogikos studijų absolventų nedirba ugdymo įstaigose. Vis dėlto tendencija yra pozityvi – darbą mokyklose renkasi daugiau baigusių pedagogikos studijas: 2025 m. pedagogikos studijų absolventų, mokyklose dirbančių praėjus dvejiems metams nuo studijų pabaigos, buvo apie 69 proc., 2024 m. – 63 proc., 2023 m. – 60 proc.
– Švietimo ministerija planavo pristatyti Mokytojų pritraukimo planą. Ar šis planas jau pristatytas ir kokie esminiai sprendimai mokytojams pritraukti tame plane numatyti?
– Taip, 2026–2028 m. pedagogų pritraukimo plano projektas jau paskelbtas. Šiuo metu laukiama visuomenės siūlymų projektui. Planas yra orientuotas į dvi kryptis: naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje. Numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę, mokytojų profesinį saugumą ir psichologiškai saugią darbo aplinką.
Pavyzdžiui, siūloma finansinę paramą pedagogikos studentams diferencijuoti pagal kursus. Pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 eurų stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 eurų, ketvirtame – 500 eurų per mėnesį. Papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.
Tam, kad pedagogikos absolventams būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, nuo 2027 m. galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa. Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos siūloma suburti akredituotų mokytojų-mentorių komandą, padėsiančią pedagogikos studentams ir pradedantiesiems mokytojams sklandžiai įsilieti į profesiją, gauti pagalbą, konsultacijų.
Siūloma mažinti mokytojų biurokratinę naštą.
Į mokyklas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, siūloma tikslinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus: aukštos kvalifikacijos specialistai – turintys magistro ar daktaro laipsnį – galėtų pradėti dirbti mokytojais ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.
Siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.
Siūloma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant kvalifikacinės kategorijos, t. y. į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją galėtų pretenduoti ir neseniai mokykloje pradėję dirbti mokytojai. Mokytojai, kurie buvo įgiję kvalifikacinę kategoriją, o paskui išėjo iš darbo ir po kelerių ar net daugiau metų vėl grįžo mokyti, kategorijos neprarastų.
Aplinkos patrauklumas
– Kiek mokytojų trūkumo problema priklauso tiesiog nuo atskirų mokyklų administracijos sprendimų ir atskirų savivaldybių politikos ir sprendimų?
– Be abejo, savivaldybių ir mokyklų administracijų įsitraukimas yra labai svarbus sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Mokyklų steigėjos savivaldybės taiko įvairias pritraukimo, skatinimo priemones, pavyzdžiui, finansuoja mokytojų kvalifikacijos įgijimą, skiria išmoką įsikurti ir kt.
Svarbu, kad mokykla pradedantiems ir jau dirbantiems mokytojams būtų patraukli darbovietė, kad kolegos ir visa mokyklos bendruomenė būtų palaikanti – tai labai reikšminga mokytojo profesinės aplinkos dalis ir gali turėti įtakos sprendimui rinktis ar tęsti darbą konkrečioje mokykloje.
Beveik visose savivaldybėse imamasi priemonių mokytojams pritraukti. Net dešimt savivaldybių taiko keturias ir daugiau skirtingų priemonių. Įprastai savivaldybės taiko šias motyvacines priemones: vienkartines išmokas ir motyvacines priemokas, finansinę paramą būstui ar įsikurti, studijų kainos finansavimą, mokyklos vadovo krepšelį, kvalifikacijos tobulinimo užsienyje finansavimą, kelionės išlaidų į ir iš darbo kompensavimą, metų mokytojo premiją, mentorystę pradedantiems mokytojams ir pan.
– Kokių disciplinų mokytojų daugiausiai trūksta ir kokiuose miestuose, rajonuose?
– Ministerijos mokytojų paieškos platformoje skelbiama, kad šiuo metu mokytojų ieškoma Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Elektrėnų, Jurbarko, Panevėžio, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Utenos, Visagino savivaldybėse. Daugiausia ieškoma matematikos, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, fizikos mokytojų, specialiųjų pedagogų ir logopedų, mokyklos psichologų. Daugiausia mokytojų ieškoma ne šiems, o jau kitiems mokslo metams.
Komentras
Ona Gucevičienė
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja
Kauno miesto savivaldybė kiekvienų mokslo metų pabaigoje atlieka mokytojų trūkumo analizę. Į kokias konkrečias pozicijas bus ieškoma mokytojų, tiksliau paaiškės artėjant naujiems mokslo metams. Praktika rodo, kad švietimo įstaigose dažniausiai trūksta pagalbos specialistų: psichologų, specialiųjų pedagogų ir kitų švietimo pagalbos darbuotojų. Vis dėlto džiugu, kad kasmet į miesto mokyklas ateina jaunų pedagogų – 2025 m. rugsėjį dirbti pradėjo 38 jauni mokytojai.
Siekdama stiprinti pedagogų pritraukimą ir skatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją, Kauno miesto savivaldybė taiko įvairių priemonių.
Viena jų – Maironio universitetinėje gimnazijoje formuojamos būsimų mokytojų klasės, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU). Šių klasių mokiniai motyvuoti ir planuoja rinktis pedagogikos studijas: anglų kalbos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, ekonomikos, chemijos ir pradinio ugdymo srityse. Siekiant juos paskatinti, 2025 m. rugsėjo 14–20 d. savivaldybė finansavo jų stažuotę Ciuriche (Šveicarija), Voleno kantono gimnazijoje, iš kurios buvo perimta ši iniciatyva. Stažuotėje dalyvavo dešimt II–IV klasių gimnazistų.
Didelis dėmesys skiriamas ir jauniems, vienus–trejus metus dirbantiems mokytojams – kasmet organizuojami susitikimai ir diskusijos, siekiant išgirsti jiems kylančius iššūkius, aptarti profesinės veiklos patirtis ir pasidžiaugti sėkmėmis. Rengiami mokymai pagal jų išsakytus poreikius.
Skatinant mokinius geriau susipažinti su pedagogo profesija, organizuojami šešėliavimo vizitai švietimo įstaigose. 36 Kauno miesto mokiniai atliko 41 šešėliavimo vizitą miesto ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, stebėdami matematikos, chemijos, pradinių klasių ir kitų dalykų mokytojų darbą. Tai padeda mokiniams įsivertinti savo profesinius pasirinkimus.
Formuojamos teigiamos nuostatos apie pedagogo profesijos svarbą, patrauklumą ir atsakomybę. Gimnazijos, iš kurių daugiausia abiturientų įstoja į pedagogikos studijas, yra skatinamos piniginėmis premijomis. 2025 m. į pedagogikos studijas įstojo 34 Kauno miesto gimnazijų abiturientai.
(be temos)
(be temos)