Milijoninis turtas – už centus

Telecentras Lietuvoje teikia radijo ir televizijos programų siuntimo, duomenų perdavimo, interneto, išmaniosios televizijos, duomenų centrų ir telefonijos paslaugas. Tad įvairiose šalies vietose išsidėstę ir šios valstybės valdomos bendrovės padaliniai. Natūralu, kad, tobulėjant ryšių technologijoms, Telecentrui tampa nereikalinga dalis nekilnojamojo turto – pastatai.

Praėjusiųjų metų gruodį Telecentras aukcione pardavinėjo septynis nekilnojamojo turto objektus. Trys iš jų – prestižiniame Kauno Žaliakalnio mikrorajone esantys pastatai, trys – Klaipėdos pašonėje, Giruliuose ir vienas – Šiauliuose. Bendra Telecentro parduodamų objektų pradinė kaina buvo 910 tūkst. eurų, bendras pastatų plotas – apie 1 872 kv. m. Taigi vidutiniškai 1 kv. m buvo įvertintas maždaug vos 480 eurų.

Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad kai kuris turtas buvo įvertintas beveik trigubai daugiau nei vidutinė viso turto kaina. Brangiausiai – už 235 tūkst. eurų pradinę kainą – buvo siūloma pirkti 874 kv. m ploto garažus ir kitus pastatus Giruliuose. Kaune už 210 tūkst. eurų siūlyta įsigyti garažą, įstaigos pastatą ir aikštelę – iš viso 77 kv. m. Taigi šių abiejų pirkinių 1 kv. m kaina sudarė tik apie 2 tūkst. eurų už 1 kv. m.

Vis dėlto aukcione liko neparduoti du vertingi ir brangesni aukciono objektai: Klaipėdoje, Giruliuose, – gyvenamasis namas (334,48 kv. m) su pagalbiniais pastatais (153 tūkst. eurų) ir pastatai-sandėliai bei Radijo ir televizijos centro pastato dalis (235 tūkst. eurų).

Kodėl tokia maža nekilnojamojo turto kaina, nesunku atspėti. Mat visi pastatai buvo parduodami be žemės, kurią Telecentras nuomojo iš valstybės.

Viešuose skelbimuose nesunku aptikti informacijos, kad, sakykime, Kauno Žaliakalnyje 8 a sklypas parduodamas maždaug už 250 tūkst. eurų, Giruliuose, priklausomai nuo vietos, už 10–15 a sklypą prašoma 250–500 tūkst. eurų. Taigi naujieji Telecentro turto pirkėjai ir toliau galės už centus nuomotis valstybinę žemę, o joje vietoj buvusių Telecentro statinių suręsti, sakykime, daugiabučius arba kotedžus. Mat žemę nuomoti yra daug pigiau, negu ją pirkti.

Slepia informaciją

Redakcija kreipėsi į Telecentrą norėdama sužinoti, kas ir už kiek minėtame aukcione įsigijo parduotus pastatus, koks aplink juos esančios žemės statusas: ar ją leista toliau nuomoti, ar ji parduota. Jei žemė ir toliau nuomojama naujų savininkų, klausėme, kodėl objektai nebuvo parduodami kartu su žeme.

Reakcija į šį paklausimą buvo gana keista. Neprabėgus kelioms valandoms, Telecentras išplatino informaciją apie šiais metais rengiamus nekilnojamojo turto aukcionus.

"Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) balandį rengia nekilnojamojo turto (NT) aukcioną – jo metu bus siūloma įsigyti devynis objektus už pradinę 2,535 mln. eurų kainą. Aukcioną organizuojanti tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė "Newsec" pranešė, kad balandžio 17 d. bendras siūlomų parduoti pastatų plotas yra beveik 5,9 tūkst. kv. m", – sakoma Telecentro pranešime pabrėžiant, kad tai jau bus ketvirtas aukcionas.

Trijuose iki šiol rengtuose aukcionuose parduota dvylika objektų už beveik 1,04 mln. eurų.

Praėjus dar bene dviem valandoms po šio viešo pranešimo, redakcijai raginant, Telecentro atstovas spaudai Valdas Kaminskas atsiuntė kelių sakinių atsakymą: "Informuoju, kad sutartyse su nekilnojamojo turto pirkėjais esantis konfidencialumo punktas dėl informacijos trečiosioms šalims neatskleidimo mums, deja, mums neleidžia atskleisti prašomos informacijos apie NT objekto pirkėją ir kainą.

Dėl žemės yra tokia tvarka: mes, kaip pardavėjas, prieš vykdydami aukcioną, gauname NŽT sutikimą parduoti objektą. Toliau jau pirkėjo ir NŽT susitarimo dalykas, ar žemė, priskirta konkrečiam NT objektui, išnuomojama / parduodama pirkėjui ir kokiomis sąlygomis."

Telecentrui svyla padai? Pirma, aukcionų rezultatai yra vieši ir juose negalima dangstytis jokiais "konfidencialumo punktais". Antra, ankstesnieji Telecentro sandoriai dėl nekilnojamojo turto akivaizdiai įrodo, kad, užuot papildžius valstybės, kartu ir savo biudžetą, stengiamasi nekilnojamąjį turtą parduoti kuo pigiau. Taigi klausimas – ar efektyviai valdomas valstybės turtas?

Tūpsnis "MG Baltic"

Praėjusiųjų metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas panaikino koncernui "MG Baltic" priklausančios įmonės "MG valda" ir (Telecentro ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandorius dėl valstybinės žemės sklypo Vilniuje, greta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio.

Teismas patenkino Generalinės prokuratūros prokurorų skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą. Teismas pripažino negaliojančiomis "MG valdos" ir NŽT 2014 m. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, 2015 m. "MG valdos" ir Telecentro pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl radijo antenų ir nuomos teisės perleidimo. Be to, teismas nurodė Telecentrui sumokėti bendrovei "MG valda" 247,1 tūkst. eurų, sumokėtų už radijo antenas. Apeliacinio teismo vertinimu, sudarant minėtas sutartis buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimų nurodyti turto naudojimo sąlygas ir nusidėvėjimo lygį.

"Telecentras ginčijamos valstybinės žemės nuomos sudarymo metu neatitiko būtinos ir svarbios sąlygos valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka – neturėjo siekio ir tikslo išsinuomotą valstybinės žemės sklypą naudoti būtent ginčo turto eksploatavimo ir naudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį tikslais", – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Apie 7,26 ha ploto sklypą su statiniais iš Telecentro už daugiau kaip 6 mln. eurų "MG valda" įsigijo 2015 m. rugsėjį. Bendrovė Žvėryno, Karoliniškių ir Viršuliškių sankirtoje esančioje teritorijoje planavo plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą.

"Ateityje šiai vietai dar daugiau patrauklumo suteiks Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo projekto metu įrengti pasivaikščiojimo ir dviračių takai, apžvalgos aikštelės. Aplinkui gerai išvystyta miesto infrastruktūra – viešojo transporto stotelės, darželiai, mokyklos, prekybos centrai ir kt.", – buvo rašoma bendrovės projekto pristatyme, kuris akivaizdžiai rodė, kad sklype ketinama statyti daugiabučius.

Remiantis Registrų centro pateiktais duomenimis, kai sklypas buvo įvertintas 2009 m. pradžioje, jo vertė rinkoje siekė 16,337470 mln. eurų. Dokumente taip pat nurodoma, kad 2014 m. pradžioje sklypas 58 metams išnuomotas Telecentrui.

"Ginčijama 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB "MG Valda" buvo parduoti jau neegzistuojantys statiniai – radijo antenos. Šia sutartimi šalys siekė nesąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo ir išsinuomoti daug didesnę valstybinio žemės sklypo dalį. Tokiu būdu šalys pažeidė viešąjį interesą. Taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunkčio sąlygos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra nesąžiningos, nes šalys siekė ne tik pirkti ir parduoti valstybinės žemės sklypo dalyje esančius statinius, bet ir siekė įgyti teisę ne aukciono būdu išsinuomoti visą 72 600 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo dalį ir joje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nesusijusią su statinių eksploatavimu", – skelbiama teismo nutartyje.

Šiuo atveju Telecentras, kaip įprasta ir šiandien, atsisakė atskleisti, už kokią sumą pardavė statinius ir perleido valstybinės žemės nuomos sutartį. "Pažymėtina, kad turtas nuosavybės teise priklauso Telecentrui, kurį bendrovė valdo, naudoja ir disponuoja įstatuose nustatyta tvarka. Telecentras nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir veikia komerciniais pagrindais, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas. Bendrovė įvykdė turto pardavimo procedūras laikydamasi galiojančių įstatymų, savo įstatų ir vidinių tvarkų", – tada viešai aiškino Telecentro atstovai.

Irgi paslaptis

2015 m. Telecentras Trakų rajone, prie Skaisčio ežero, aukciono būdu pardavė turėtą poilsio bazę. Už kokią sumą parduotas pastatas prie ežero ir perimta aplink jį esanti valstybinė žemė, bendrovė taip pat neviešina.

"Pažymėtina, kad turtas nuosavybės teise priklauso Telecentrui, kurį bendrovė valdo, naudoja ir disponuoja įstatuose nustatyta tvarka. Telecentras nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir veikia komerciniais pagrindais, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas. Bendrovė įvykdė turto pardavimo procedūras laikydamasi galiojančių įstatymų, savo įstatų ir vidinių tvarkų", – paslaptingą pardavimą-pirkimą komentavo Telecentro atstovai.