Netilpo savo sklype

Šv.Gertrūdos ir M.Valančiaus gatvės sankryžoje visai neseniai iškilo nauji apartamentai. Nekilnojamojo turto bendrovei "Citus" buvo leista pastatus užstatyti iki valstybinės žemės ribos, tačiau miesto atstovai nustėro pamatę, kad į valstybinę žemę projekto vystytojai iškišo balkonus ir taip uždengė visą šaligatvį.

Įprastai namas nuo sklypo ribos ar kito pastato gali būtų nutolęs kelis metrus. Kaip atskaitos taškas imama ta vieta, kuri yra labiausiai išsikišusi. Tai būna stogas, balkonai ar terasos. Senamiestyje sklypų plotas labai ribotas, todėl naujų apartamentų statytojams leista pastatus statyti ties valstybinės žemės riba.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės atstovai pasipiktino, kai pamatė, kad naujieji Šv.Gertrūdos g. 51A apartamentai užima gerokai daugiau vietos, nei yra jiems priklausantis sklypas. Į valstybinę žemę, visai ant praeivių galvų, vystytojai iškišo masyvius, betoninius balkonus. Pasak miesto atstovų, taip savavališkai užimti valstybinės žemės nevalia.

Masyvūs balkonai pakabinti tiesiai virš šaligatvio.

Reikalaus nugriauti

"Kaune investuoja ir veiklą vykdo daug sąžiningų verslininkų, kurie gerbia įstatymus ir viską daro taip, kaip yra nustatyta. Deja, taip elgiasi ne visi. Yra tokių, kurie stengiasi įkišti koją ten, kur jiems nepriklauso ar reikalauja su įstatymais prasilenkiančių išimčių. Aš ir savivaldybėje dirbanti komanda griežtai laikomės principo niekam nedaryti jokių nuolaidų, kurios prieštarautų galiojantiems įstatymams. Tokia principinė pozicija yra supykdžiusi ne vieną, kuris anksčiau buvo įpratęs miesto vadovų duris atsidarinėti kojomis", – griežtos pozicijos laikėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės atstovai nusiteikę apginti viešąjį interesą ir sieks, kad į valstybinę žemę išsikišę balkonai būtų nugriauti.

"Visi – tiek žmonės, tiek verslai – turi laikytis įstatymų. Mūsų įsitikinimu, šie balkonai įrengti neteisėtai. Sieksime, kad šito namo statytojas su projektu tilptų savo žemės sklype, ir kad projektas atitiktų visus galiojančius įstatymus", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Į valstybinę žemę, visai ant praeivių galvų, projekto vystytojai iškišo masyvius, betoninius balkonus.

Vadina "normalia praktika"

Senamiesčio apartamentų projektą vystančios bendrovės "Citus" vadovai laikėsi pozicijos, kad įstatymų esą nepažeidė.

"Toje senamiesčio vietoje, kur stovi pastatas, yra būdingas perimetrinis užstatymas – jis yra įprastas visam Senamiesčiui, ir ne tik Kaune – dauguma balkonų išsikiša virš gatvių ar šaligatvių. Projektas įgyvendintas pagal statybos leidimą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės. Be to, Statybų techninis reglamentas numato galimybę, kad balkonų projekcijos (ne patys balkonai) patektų į gretimą sklypą, jei išlaikomi išsikišimo atstumo ir aukščio reikalavimai, taip pat, jei gretimas sklypas yra gatvė, aikštė, skveras ar kita viešoji erdvė. Visus šiuos reikalavimus projektas atitinka. Kitoje pusėje, pastatas ne tik nesiekia sklypo ribos, bet ir pati Šv.Gertrūdos gatvė patenka į projekto sklypo teritoriją", – tikino "Citus" vadovas Mindaugas Vanagas.

M.Vanagas tikino, kad esą įstatymų nepažeidžia.

"Kauno dienos" kalbinti nepriklausomi ekspertai pastebėjo, kad verslininkas gudrauja.

"Jeigu pastatas būtų atkuriamas, tada būtų galima kalbėti apie perimetrinį užstatymą ir apie išsikišusius balkonus. Šiam konkrečiam atvejui tai negalioja, nes pastatytas visai naujas pastatas", – teigė jie.

Priekaištų neišgirdo?

Dienraščio žiniomis, savivaldybės pretenzijos dėl į valstybinę žemę iškištų balkonų, "Citus" buvo išsakytos per susitikimą, kai verslininkai užsuko prašyti nuolaidų kitam savo projektui, vystomam prie Prisikėlimo bažnyčios.

Tačiau M.Vanagas tikino, kad problemą esą jie girdėjo tik iš nuogirdų, o oficialios miesto pretenzijos "Citus" nėra gavęs.

"Bendraujame ir bendradarbiaujame su Kauno miesto savivaldybe dėl šio ir kitų projektų. Vyksta nuolatinis dialogas, tad visas kylančias situacijas sprendžiame, oficialios pozicijos nesame gavę. Iš savo pusės esame situaciją išsianalizavę su architektais bei teisininkais, todėl neabejojame, kad rasime visoms pusėms tinkamą sprendimą", – teigė M.Vanagas.

"Citus" vadovas patikslino, kad projektui priklauso beveik 11 arų žemės sklypas. Virš M.Valančiaus gatvės balkonų nėra. Virš Šv.Gertrūdos gatvės esantys balkonai yra ne mažesniame, nei teisės aktuose numatytame 2,5 m aukštyje. "Vertinant jų projekciją ant žemės, bendras plotas yra apie 0,15 aro (apie 1 proc.)", – apie balkonų užimamą plotą komentavo projekto vystytojai.

"Citus" atstovai nurodė, kad Šv.Gertrūdos g. 51A pastate visi butai jau parduoti, tačiau nėra aišku, kaip reaguos pirkėjai, jei savivaldybė pasieks savo ir įpareigos projekto vystytojus nugriauti virš valstybinės žemės kabančius balkonus.

Problemų nemato

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) specialistai teigė, kad centrinėje miesto dalyje esą leidžiama į valstybinę žemę iškišti balkonus.

VTPSI patikslino, kad pernai sausio 5 d., adresu Šv.Gertrūdos g. 51A, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą naujo ypatingojo daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybai.

"Peržiūrėjus projekto sprendinius matyti, kad į valstybinę žemę patenka dalis daugiabučio gyvenamojo namo balkonų, t.y. sklypas yra netaisyklingos formos, o pastato siena nesutampa ir nėra lygiagreti sklypo ribai. Statybos techninio reglamente nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka reikalavimus", – komentavo VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Valdininkas, kaip ir verslininkai, mini perimetrinį užstatymą, kuris, kaip jau minėta, taikomas atkuriamiems pastatams. Tokiais minėtų apartamentų vadinti negalima. Nepriklausomi ekspertai atkreipė dėmesį, kadangi perimetrinio užstatymo nuostatos čia negalioja, projekto vystytojai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kadangi balkonai išsikiša į valstybinę žemę.

"Minėti balkonai atitinka reglamente nustatytus reikalavimus, o toje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Todėl šių balkonų išsikišimas į valstybinę žemę nėra pažeidimas", – toliau tikino E.Danilevičius, kurio atsakymai sutapo su verslininkų argumentais.