Studentų skveru pavadintoje Vienybės a. dalyje gali išdygti daugiau kaip 4 m aukščio akmeninis Jonas Jablonskis. Atrodo, kad 1974 m. sukurto gipsinio skulptūros modelio autoriui iki šiol nepavyko niekam įsiūlyti.

Nurodė Studentų skverą

Savivaldybės Kultūros paveldo skyrius išsiuntinėjo raštus Kultūros ir meno tarybai, Architektų sąjungos ir Dailininkų sąjungos Kauno skyriams, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai ir paprašė apsvarstyti skulptoriaus Petro Deltuvos pateiktus J.Jablonskio paminklo pastatymo Kaune projektinius pasiūlymus. Kartu su raštu išplatinta vaizdinė medžiaga, kurioje J.Jablonskio skulptūra įkomponuota į erdvę priešais Vytauto Didžiojo universiteto centrinius rūmus. Šiai Vienybės a. daliai miesto politikai paskutiniame tarybos posėdyje suteikė Studentų skvero vardą.

Kauno meras Andrius Kupčinskas paaiškino, kodėl būtent ši sovietmečiu skulptoriaus P.Deltuvos sukurta Lietuvos kalbininko, Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus, J.Jablonskio skulptūra turi atsirasti Kaune.

"Profesorius Vytautas Landsbergis nori funduoti šio paminklo statybą ir prašo parinkti vietą. Pavedžiau administracijai, dabar jie aiškinasi", – sakė A.Kupčinskas.

Anot mero, miestui pastatyti paminklą nekainuos, todėl nekeliamas klausimas, kodėl būtent ši skulptūra pasirinkta. "Tai sveikintinas mecenavimo faktas. Tegul daugiau tokių būna, nes iki šiol miestas tik iš savo biudžeto paminklus statydavo", – iniciatyva džiaugėsi A.Kupčinskas. Jo teigimu, jeigu paminklo pastatymą finansuotų savivaldybė, būtų rengiamas architektūrinės idėjos konkursas.

A.Kupčinskas nebuvo linkęs sureikšminti vaizdinės medžiagos, kurioje skulptūra jau stovi Studentų skverelyje. Mero nuomone, tai tik svarstymai.

Keturios vietos

"Kviečiame specialistus, aptariame, kur galėtų stovėti tas paminklas. Šiuo metu svarstomos keturios galimos vietos", – tikino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis. Jam pavesta rūpintis šiuo reikalu.

Pasak savivaldybės specialistų, didžiulei J.Jablonskio skulptūrai, be Studentų skvero, dar siūlomas Domininkonų sodelis, esantis Vilniaus g. netoli požeminės perėjos, J.Jablonskio gimnazijos kiemas ir Steigiamojo Seimo a. Pastarojoje jau planuota pastatyti paminklą vienam iš 1863 m. sukilimo vadų kunigui Antanui Mackevičiui, tad ši vieta J.Jablonskiui vargiai bus perleista.

Anot R.Skilandžio, dėl paminklo vietos dar bus diskutuojama su visuomene, laukiama ekspertų nuomonių.

Kritika užkulisiuose

Savivaldybei išsiuntinėjus medžiagą su vaizdais, kaip J.Jablonskio skulptūra atrodytų Studentų skverelyje, tarp Kauno architektų ir menininkų kilo nemenkas šurmulys.

"Didžiausia kvailystė statyti tokį paminklą nugara į K.Donelaičio g. Architektams reikėtų gerokai padirbėti, kad būtent toks J.Jablonskis galėtų įsiterpti į šią erdvę. Dabar pasiūlymuose jis atrodo lyg numestas atsitiktinai", – svarstė žinomas Kauno skulptorius, prašęs neskelbti jo pavardės.

Kai kurie Dailininkų sąjungai priklausantys, bet nenorėję viešai nuomonės reikšti žinomi Kauno menininkai stebisi, kodėl, jų manymu, morališkai pasenęs, 1974 m. sukurtas gipsinis paminklo modelis dabar dovanojamas Kaunui.

"Girdėjau, kad jis buvo siūlytas Marijampolei. Ten netiko, tai Kaunas priims viską", – su ironijos gaidele kalbėjo vienas Dailininkų sąjungos narys. Jis taip pat nepanoro viešai komentuoti šio klausimo, kol nepateikta oficiali Dailininkų sąjungos pozicija.

"Dar nesu susipažinęs su medžiaga, todėl nieko negaliu komentuoti", – sakė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas architektas Gitaras Prikockis. Pasak jo, artimiausiu metu klausimą turėtų svarstyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

Sukūrė slapta

"Tai 1974 m. darbas. Norėjau jį padovanoti J.Jablonskio gimnazijai, o viskas taip keistai išsirutuliojo. Dar jis turėjo stovėti Marijampolėje. Čia labai ilga istorija", – apie J.Jablonskio skulptūros modelį pasakojo pats autorius P.Deltuva.

Jis sakė šį monumentą J.Jablonskiui sukūręs slapta savo dirbtuvėse iškastoje duobėje kaip protestą prieš tuo metu prasidėjusį ypač aktyvų lietuvių rusinimą.

"Parodžiau Vilniaus lituanistams. Justinas Marcinkevičius, Alfonsas Maldonis pakalbėjo su centrinės bibliotekos (dabar Martyno Mažvydo – aut. past.) vadovybe, kad pastatytų į skaityklos salę. Ten jis ir stovėjo iki tol, kol prasidėjo bibliotekos rekonstrukcija", – skulptūros istoriją dėstė autorius. Vėliau gipsinis J.Jablonskis buvo supjaustytas, suskaldytas ir padėtas bibliotekos sandėlyje.

P.Deltuva gipsinės skulptūros gabalus kaip nurašytą daiktą pervežė į Marijampolę, vėl jį sumontavo. "Norėjau jį pastatyti Marijampolėje, bet ten pastatė kitą. Tada mano bičiuliams kilo idėja, kad J.Jablonskio reikia Kaunui", – atskleidė skulptorius.

Padarys bet kokia kaina

Prieš porą metų jis pasiūlė savo darbą Kauno J.Jablonskio gimnazijai ir prisipažino svajojęs, kad jis turėtų stovėti mokyklos kieme. Pasak P.Deltuvos, vėliau paaiškėjo, kad tas darbas be jo žinios siūlomas pastatyti prie Vytauto Didžiojo universiteto.

"Kad ir kas būtų, uraganai siaustų, šitą darbą aš padarysiu. Jei ne Kaune, ne Garliavoje, tai Pampiškės laukuose bus iškaltas akmeny ir stovės. Jis turi simbolinę vertę", – įsitikinęs P.Deltuva. Pasak jo, nėra jokio skirtumo, kur skulptūra stovės, svarbu, kad būtų intymi aplinka, kad derėtų.

"Juk nepastatysi viduryje gatvės ar vaikų aikštelėje. Aš noriu kukliau, kad nebūtų intrigų ir pavydo", – savo versiją dėstė skulptūros autorius.

Komentaras

Rimantas Mikaitis, miesto tarybos narys

Vis svarstome ir svarstome apie paminklų statymą Kaune, neberandame jiems vietos, kišame kur nors prie tvoros ar dar kur. Jei tikrai norime pagerbti garbingą asmenį, reikia aiškios koncepcijos, kur tas paminklas stovės, ar tiks toje erdvėje ir kokia jo meninė vertė. Kaunas negali tapti vieta, kur surenkami ir statomi kitur netikę paminklai. Miestui pirmiausia reikia bendro aiškaus vaizdo, kur ir kas turi stovėti, kaip turi būti deramai pagerbiamos svarbios asmenybės.

Povilas Mačiulis, tarybos narys

Jeigu jau Vienybės aikštės dalį pavadinome Studentų skveru,  žodį turėtų tarti akademinis jaunimas, taip pat ekspertai – paveldosaugininkai, architektai. Savivaldybė parodė dėmesį studentams, tad turėtų leisti jiems ir nuspręsti, ką jie tame Studentų skvere nori matyti. Turi būti suburta komanda, kad įvertintų tinkamiausią paminklui vietą, o jeigu jau nuspręsta paminklą statyti Studentų skvere – klausti studentų nuomonės. Su tarybos nariais tokių klausimų paprastai niekas nesvarsto. Jeigu meras matė tuos projektinius pasiūlymus, jis ir turėtų inicijuoti aptarimą su ekspertais ir studentais, taip pat su miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto nariais.

Stanislovas Buškevičius, Kauno vicemeras

Aš už paminklą Jonui Jablonskiui. Tai vienas iškiliausių lietuvių. Jo vardu Kaune pavadinta gimnazija, gatvė. Dėl vietos ir paties paminklo meninės vertės tegul nusprendžia miesto architektai, urbanistai, paveldosaugininkai, visuomenė. Čia jau skonio reikalas. Steigiamojo seimo aikštėje pirmumas teikiamas kunigo Antano Mickevičiaus paminklui, kuris dėl lėšų trūkumo kol kas nepastatytas. J.Jablonskiui reikėtų paieškoti kitos vietos. Svarbu, kad diskusijos dėl vietos neužsitęstų per ilgai.