Ji taip pat pranešė, kad ukrainiečių abiturientams svarstoma padaryti išimtis ir leisti nelaikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino norint gauti brandos atestatą.
„Tikrai turime visoje Lietuvoje apie 30 tūkst. vietų vaikams, šiuo metu yra apie 8 tūkst. vaikų jau atvykusių, yra apie 1,5 tūkst., kurie jau registravosi mokyklose. Bet jų tikrai daugiau, nes ne visos mokyklos yra suvedusios registraciją“, – lankydamasi Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje penktadienį žurnalistams sakė ministrė.
Ši ugdymą rusų kalba organizuojanti mokykla, pasak ministrės, jau nebeturi laisvų vietų.
Ministrės teigimu, nuo karo pabėgusiems ukrainiečių vaikams siūloma mokytis tiek lietuviškose, tiek ir tautinių mažumų mokyklose.
„Nemažai tėvų nori vesti vaikus į rusų kalba mokyklą, bet tikrai nemažai ir lietuvių kalba mokosi“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
T. Biliūno / BNS nuotr.
Ragina rinktis lietuviškas mokyklas
Ji pripažino, kad didžiausias iššūkis atvykstantiems yra kalba, ypač 11-12 klasių moksleiviams.
„Dauguma ukrainiečių kalba rusų kalba, ar jiems yra lengviau suprasti rusų kalbą, lietuvių kalba jiems – visai kita“, – sakė ministrė.
„Tai čia, turbūt, pagrindinis iššūkis. Bet mes tikrai raginame ukrainiečių tėvus ir jų vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Ministrė sakė, kad lietuvių kalbos mokėjimas gali būti svarbus ukrainiečiams toliau tęsiant mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose, siekiant platesnių karjeros galimybių.
Anot jos, kiekvienoje iš dešimties Lietuvos apskričių yra po metodinį centrą, kurie teikia konsultacijas dėl lietuviškai nemokančių vaikų ugdymo, pedagogams padeda ir Vilniaus lietuvių namai, vykdomi tam skirti seminarai.
Svarstys adaptuoti egzaminus
Ministrė sako, kad ukrainiečių abiturientams dėl egzaminų bus pasiūlyta keletas alternatyvų: arba lesti jiems šiemet laikyti savo šalies brandos egzaminus nuotoliniu būdu Ukrainos ambasadoje, ukrainiečių kalba, arba laikyti juos pagal lietuvišką programą – šiuo atveju, egzaminų medžiaga būtų išversta į ukrainiečių kalbą.
Yra įvairios emocinės būklės vaikų, tai mes tikrai neskubiname jų mokytis, sakome – pirmiausia psichologinė savijauta, tada – mokslas.
Dar viena svarstoma galimybė – atidėti egzaminus metams.
„Jie galės rinktis patys, pasiūlysime keletą alternatyvų, kaip ir alternatyvą atidėti egzaminus metams, mokytis lietuvių kalbos ir laikyti egzaminus valstybine kalba“, – tvirtino J. Šiugdžinienė.
„Yra svarstomas ir šis dalykas, atsisakyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, ir versti lietuvių egzaminus į ukrainiečių kalbą, bet tuomet laikyti lietuvių egzaminus. Tai irgi nebus paprasta, nes vaikai mokėsi pagal kitą programą, o liko tik keli mėnesiai. Bet, žinote, vaikai yra įvairūs, pasirengimas įvairus, tai tikrai neabejoju, kad kai kurie jų laikys egzaminą“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, yra ir moksleivių, kurie renkasi ir kartoti 10 ar 11 klasės kursą, kad išmoktų lietuvių kalbą.
J. Šiugždinienė pabrėžė, jog Lietuvai svarbu, kad ukrainiečiai nepamirštų savo kalbos, istorijos, todėl sieks, kad mokyklose dirbtų iš Ukrainos atvykę pedagogai, kurie ir dėstytų šiuos dalykus – tam Vyriausybė šią savaitę jau sudarė sąlygas.
Procesas dėl kai kurių pedagogų, kurie su savimi neturi diplomų, bet Ukrainoje dirbo šį darbą, anot ministrės, gali užtrukti ilgiausiai dvi savaites.
T. Biliūno / BNS nuotr.
Leis mokytis nuotoliu, privačias mokyklas
Švietimo ministrė sako, kad šiuo metu dalis ukrainiečių vaikų mokosi nuotoliniu būdu su savo pedagogais, o tai bus leidžiama ir toliau. Ji pabrėžė, kad net ir pasirinkus šį kelią yra atvykusiems būtina registruotis kurioje nors Lietuvos mokykloje, kad būtų žinoma, jog jie mokslus tikrai tęsia.
Tai, anot jos, reikalinga, nes Lietuva pagal įstatymus privalo užtikrinti vaikų ugdymą po trijų mėnesių nuo jų atvykimo į šalį.
„Yra įvairios emocinės būklės vaikų, tai mes tikrai neskubiname jų mokytis, sakome – pirmiausia psichologinė savijauta, tada – mokslas. Bet mums svarbu, kad jie registruotųsi. Tikrai yra galimybė, kai kurios mokyklos moko nuotoliniu būdu, yra ir Ukrainos valstybinė platforma – visi ES švietimo ministrai nusprendėme, kad prisidėsime prie jos stiprinimo“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.
Ji neatmetė galimybės, kad Lietuvoje galėtų veikti ir visa atskira ukrainietiška mokykla, dirbanti pagal Ukrainos ugdymo programą su savo pedagogais.
„Taip, tai yra įmanoma, tai gali būti privati mokykla. Ir mes tikrai padėsime, jei tokios iniciatyvos bus, o mes žinome, kad galimai gali atvykti privačių mokyklų, kurios norės čia steigtis, tai mes sudarysime sąlygas jiems steigtis“, – tikino ministrė.
Lietuvoje jau registravosi 20 060 karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 8,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
