Trečiadienį vyksiančioje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencijoje bus svarstomi šalies futbolo ateičiai svarbūs klausimai. Be kitų sprendimų, LFF vykdomasis komitetas paskelbs galutines išvadas dėl Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo asociacijos (LVJFA) prezidento rinkimų.

Federacijos pareigūnai ketina pateikti išsamias išvadas dėl LFF nepaprastųjų atvejų komiteto pirminių sprendimų, nagrinėjant kovo 15-ąją vykusio LVJFA visuotinio narių susirinkimo teisėtumą. Jo metu naujuoju LVJFA prezidentu buvo išrinktas šalies jaunių (iki 17 metų) rinktinės treneris kaunietis Vytautas Vaškūnas.

– Ką tik grįžote iš Austrijos. Šioje šalyje viešėjote asociacijos reikalais ar su savo vadovaujama rinktine? – pradėjome pokalbį su V.Vaškūnu.

– Austrijoje su 2000-aisiais gimusių vaikinų rinktine, kurios pagrindą sudaro NFA auklėtiniai, sužaidėme dvejas svarbias kontrolines rungtynes. Rengiamės Europos jaunių čempionato atrankai, kuri rudenį vyks Lietuvoje. Jau pirmame etape mūsų laukia labai stiprūs varžovai, bet mes kelsime tikslą patekti į kitą etapą. Tad repeticijoms renkamės atitinkamus priešininkus. Tiesa, iš pradžių išbandėme jėgas su estais. Varžovus jų aikštėje abu kartus nugalėjome. Vėliau jau pasigalynėjome ir su Austrijos rinktine. Ši komanda tikrai pajėgi: neseniai įveikė čekus, tik po atkaklaus mačo nusileido vokiečiams, tad mums tai buvo neįkainojama pamoka. Dvikovoms su austrais pasirinkome rizikingą taktiką. Žaidėme drąsų atakuojantį futbolą. Pirmąją akistatą po lygios kovos pralaimėjome 0:1, antrojoje jau nenusileidome – 1:1. Labiau nei rezultatas džiugina tai, kad pagal visus statistinius parametrus: individualias dvikovas, kamuolio kontrolę, atakos tranziciją, smūgius, mes nebuvome prastesni. O juk žaidėme vos antrą kartą šiemet ant natūralios vejos. Be to, buvo ir abejotinas 11 m baudinys į mūsų vartus, bet vaikinai nepalūžo ir sėkmingai kūrė patys. Tai geras ženklas.

– Su austrais pademonstravote ne įprastą lietuvišką futbolą – atsargų žaidimą nuo gynybos, o akiai patrauklų žaidimą. Jau anksčiau teko girdėti jūsų kolegų atsiliepimus apie jus, esą V.Vaškūnas – nėra tipinis lietuviško futbolo atstovas. Per rungtynes ir treniruotes auklėtiniams akcentuojate teigiamus jų žaidimo aspektus, nuolat juos giriate, drąsinate. O kur vaikų kritika, senesnio, sovietinio kirpimo treneriams įprasti keiksmažodžiai?

– Turbūt į profesinę veiklą daug kas persikelia iš pasaulėžiūros. Mano treniravimo stilius susiformavo per daugelį metų, per gyvenimiškas patirtis, ieškojimus, psichologinę savišvietą. Tai labai plati ir ilga tema, apie kurią galėčiau pasakoti valandų valandas. Pasakysiu tik tiek, kad mano principas – santykius su auklėtiniais lipdyti per pasitikėjimą ir pagarbą. Jei aš juos gerbiu ir vertinu, jie lygiai taip pat gerbia ir vertina mane. Per pozityvų požiūrį galima pasiekti kur kas daugiau nei muštru ir keiksmais. Man labai svarbu ugdyti ne tik gerus žaidėjus, bet ir doras asmenybes.

– Papasakokite apie savo profesinį kelią.

– Baigęs futbolininko karjerą dirbau Kauno futbolo mokykloje "Tauras", Kėdainių "Nevėžio" klube, NFA, treniravau įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktines. Drauge siekiau UEFA trenerio licencijų, iš pradžių A, vėliau ir Pro. Teko stažuotis užsienyje, be to, ir dabartinio Anglijos čempionato lyderio "Leicester City" klube, žinomose užsienio akademijose. Kaip ir minėjau, savo iniciatyva gilinausi ir į psichologijos mokslus.

– Prieš mėnesį buvote išrinktas LVJFA prezidentu. Kokias užduotis sau keliate šiame poste?

– Galėčiau daug kalbėti apie vaikų ir jaunimo trenerių ugdymą, mūsų futbolo specialistų lygio kėlimą. Ne mažiau ir apie infrastruktūros gerinimą. Visos šios gairės buvo aiškiai ir išsamiai išdėstytos mano rinkimų programoje. Jos esmė – futbolo bendruomenės suvienijimas, nes kol kas ji Lietuvoje susiskaldžiusi. Visi sėdime savo valtelėse ir irkluojame į skirtingas puses. O tai nepaprastai trukdo mums visiems stiprėti ir augti. Tik privačių klubų, vadinamųjų valstybinių futbolo mokyklų, akademijų vienybė, pagarba vieni kitiems gali pakelti talentų ugdymą į kitą lygį. Manau, kad per savo gyvenimą ne sykį įrodžiau, kad galiu sujungti kolektyvą ir su juo pasiekti užsibrėžtus rezultatus. Bandysiu tai padaryti ir užimdamas šį postą.

– Jūsų išrinkimo procedūra dar turės būti patvirtinta LFF vykdomajame komitete. Kokios mintys laukiant šio sprendimo?

– Tikiuosi, kad bus įsigilinta į visas LVJFA rinkimų aplinkybes ir paskelbtas asociacijai palankus sprendimas. Netvirtinu, kad smulkių organizacinių pažeidimų nebuvo, apie juos skelbė ir LFF, bet mums svarbiausias – principinis vertinimas. Norėčiau, kad bendra situacija nebūtų vertinama kaip tam tikrų įtakų kova ar net revanšai, o veikiau – kaip sprendimas dėl Lietuvos futbolo, dėl bendruomenės vieningumo ir bendro darbo.

– Ar jūs asmeniškai nemanote, kad LVJFA įstatai vis dėlto buvo pažeisti, kaip teigta, esą manipuliuojant delegatų balsais?

– LFF konstatavo problemą: jog tam tikri LVJFA įstatų pažeidimai buvo, tačiau svarbu objektyviai išaiškinti, ar jie buvo reikšmingi, ar tik smulkmenos. Bet kuriuo atveju tai atliekama pagal LFF kompetenciją ir nagrinėjimo išvados mums – geras postūmis įvertinti, o jei reikės ir pataisyti LVJFA įstatus.

Žiniasklaidoje aprašant LVJFA susirinkimą ir rinkimus buvo mestelėtos antraštės, esą rinkimuose dalyvauja buhalterės ir sekretorės. Tačiau taip dažnai spaudoje minėta sekretorė iš tiesų asociacijoje dirba administracinį darbą, bendrauja tiesiogiai su kiekvienu treneriu, klubu, yra baigusi specialius kvalifikacinius administravimo kursus UEFA ir FIFA. Tad ši moteris yra gana kompetentinga dalyvauti susirinkimo darbe. Minėta buhalterė yra viena iš LVJFA steigėjų, tikrai gerai įsigilinusi į asociacijos organizacinį darbą, neabejotinai geriausiai suvokianti finansinius dalykus, klubų poreikius ir pan.

– Ar, dėl šios rinkimų istorijos ir dėl to kilusios tam tikros trinties su LFF, jūsų vadovaujama asociacija ateityje ras bendrą kalbą su federacija, ar sugebėsite dirbti vieningai? Kaip lipdysite santykius su LFF?

– Ką tik vykusių naujo LFF vadovo rinkimų kalboje buvo girdimi teiginiai "permainos", "evoliucija"ir pan. Tokiam požiūriui ir aš pritarčiau. Mums reikalinga ne ūmi revoliucija, kai viskas vienu mostu išvartoma, o evoliucinis procesas, kai kokybė pasiekiama etapais, planingu darbu. Raginu žvelgti į priekį, o ne kurstyti kažkieno revanšus, pokyčių stabdymus.

Jeigu kažkas iš senosios gvardijos norėtų eskaluoti konfliktą, įrodinėti kieno valdžia ar įtaka yra didesnė, tai pirmiausia tokių asmenų reikėtų paklausti, koks konflikto eskalavimo tikslas. Asmeninis? Susireikšminimo? Kategoriškai tvirtinu, kad nei jaunimui, nei Lietuvos futbolui tai absoliučiai nereikalinga ir nepriimtina. Tai teigiu ne tik dėl LFF skiriamų finansų ar jos atstovaujamojo vaidmens visam Lietuvos futbolui ir net ne dėl LVJFA kaip pavaldaus struktūrinio padalinio vietos federacijoje, bet pirmiausia dėl darbo organizavimo principo – tokia organizacinė tvarka yra priimta, logiška ir funkcionali. LFF nėra mechaniška padalinių suma, o hierarchiškai organizuota sistema ir LFF šioje schemoje yra aukščiausia atstovaujanti institucija.

Vietoj nereikalingo aistrų kurstymo verčiau kviesčiau stiprinti futbolo klubų kultūrą, įtraukti jaunimą, futbolo bendruomenei būti aktyvesnei dalyvaujant mūsų sporto šakos gyvenime. Linkėčiau daugiau pozityvo. Tada ir tariamos ar esamos įtakos, jei tokios lemia mūsų futbolo problemas, būtų įveikiamos greičiau.

Matau, kad pastaruoju metu Lietuvos futbole – pradedant rinktinės vadovybės pokyčiais, permainomis A lygoje ir, žinoma, pačioje LFF vadovybėje ir kadrų politikoje – atsirado ryžtas žengti rimtus žingsnius į priekį. Iš dalies tai lemia kartų kaita, vykstanti ne vien profesionaliame Lietuvos futbole, bet ir federacijoje, padaliniuose. Tai neišvengiami, objektyvūs procesai, todėl natūralu, kad kažkas iš buvusių vadovų pasitraukia, juos keičia jaunesnioji karta, atsinešanti naujų, modernių metodikų, kitą pasaulėžiūrą. Ir šie pokyčiai duos vaisių. Žinoma, reikės nemažai kantrybės. Tai ne metų ar sezono reikalas, tačiau kiekvienas nuoseklus darbas, paremtas kompetencija ir aiškiais tikslais, duoda rezultatų. Aš tuo tvirtai įsitikinęs ir to sieksiu atlikdamas man patikėtas pareigas.