Miestietiškas grindinys Kauno Senamiesčio amfiteatre netrukdė kauniečiams kupoliauti, pinti vainikus ir įžiebtą tikrą Joninių laužą. Šančių gyventojai mėgavosi laužais iš padangų.
„Jonai ir Janinos, šitas gabalas Jums!“ – muzikinį sveikinimą varduvininkams nuo scenos siuntė šventę Senamiesčio amfiteatre prie Nemuno pradėjęs Linas Adomaitis. Išgirdę gerai žinomą dainą, kauniečiai lingavo kartu su dainininku. „Pasaulis gažus, mes – išprotėję“, – traukė kartu amfiteatre susirinkęs jaunimas.
Senoji Nemuno prieplauka Joninių vakarą pakvipo medumi, mat į šventę atėjusieji buvo kviečiami peržengti žydinčiomis liepomis kvepiančius vartus. Sena lietuviška Joninių vakaro tradicija kupoliauti nebuvo pamiršta ir ant senojo Nemuno krantinės grindinio.
Šventės organizatorių į kibirus sumerkti žolynai laukė darbščų rankų, kurios netruko nupinti pievomis kvepiančių vainikų. Vainikais šį stebuklingą vakarą dabinosi ne vien merginos. Ant galvų juos nepasikuklino užsidėti ir vienas kitas vyras.
Rateliai, žadimai, senosios dainos ir Kupolės vardas skambėjo folkloro kolektyvų pasirodymuose. Senąsias šventes primenančias tradicijas šventės dalyviai labiau buvo linkę stebėti iš šono, bet įžiebta laužo ugnis sukvietė pabendrauti vieni su kitais, padainuoti ir pašokti.
Vidurnaktį į dangų pakilo 24 balti žibintai, simbolizuojantys 24 valandas, ir raginantys pasidžiaugti trumpiausia naktimi bei ilgiausia diena.
Šančių gyvetojams senosios tradicijos nebuvo tokios svarbios. Vakarop Nemuno pakrantėje į dangų pradėjo kilti juodi dūmai, o Šančiai paskendo guma dvokiančiame smoge. Vos per kelis šimtus metrų vienas nuo kito ant kranto žmonės čia degino senas padangas.
Naujausi komentarai