„Visada judėjime“ – toks „Kauno autobusų“ šūkis taikliai atspindi ne tik tiesioginius bendrovės tikslus nuolat judėti pervežant keleivius, tačiau ir simbolizuoja nuolatinį norą tobulėti, siekiant lygiuotis į moderniausius europinius pavyzdžius.

Kartos keičiasi, tačiau viešasis transportas lieka neatsiejama kauniečių kasdienio gyvenimo dalimi. „Kauno diena“ pabendravo su keliais žinomais miestiečiais, kurie vienaip ar kitaip susiję su „Kauno autobusų“ teikiamomis paslaugomis.

Įkvepia kurti

Robertas Antinis – dailininkas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jį galima laikyti tikru viešojo transporto žinovu, tiksliau, patyrusiu keliautoju.

Perkopęs 70-ąją dešimtį vyras autobusais ir troleibusais važinėja kone kasdien, nebent tądien jo tikslas pasiekiamas pėstute. Menininkas iki šiol aktyviai darbuojasi tiek prie savo projektų, tiek moko Dailės akademijos studentus. Nenuostabu, kad jis gali papasakoti ne vieną istoriją, susijusią su kelionėmis Kauno viešuoju transportu.

„Žinokite, autobuse ar troleibuse man labai įdomu stebėti žmones, jų elgesį, charakterius, išvaizdą, netgi pajusti skirtingų kvepalų kvapą. Beje, rekomenduočiau viešuoju transportu pasivažinėti ir savo studentams. Tai puikus būdas pasisemti idėjų savo kūrybai“, – pasakojo R.Antinis.

Robertas Antinis. Tomo Raginos nuotr.

Išgelbėjo gyvybę

Pasak jo, viešasis transportas – puiki socializacijos priemonė, kurios neturi asmeniniais automobiliais keliaujantys miestiečiai. Juk važinėdamas troleibusu gali pabendrauti su pakeleiviais, aptarti miesto gyvenimo aktualijas, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Skulptoriui patinka toks bendravimas, tačiau neįkyrus, nes kauniečiams puikiai pažįstamas kūrėjas sulaukia nemažai dėmesio.

Aplinkinių dėmesingumas sykį skulptoriui net išgelbėjo gyvybę. Keliaujant troleibusu jam ūmiai sutriko sveikata. Kaip vėliau paaiškėjo, dėl netinkamai pavartoto vaisto. Vyras prarado sąmonę ir susmuko.

„Atsipeikėjau jau apsuptas bendrakeleivių. Prišoko ir vairuotojas. Jie žaibiškai iškvietė greitąją pagalbą, manęs išklausinėjo apie ligą. Vairuotojas atkabino vadinamuosius troleibuso ūsus, išlaipino keleivius, sulaukė medikų. Daug čia man garbės teko… Ką ir sakyti, smagu, kad yra tokių neabejingų žmonių“, – prisimindamas nelaimę dabar jau šypsojosi pašnekovas.

Vėliau, jau pagerėjus sveikatai, skulptorius kreipėsi į „Kauno autobusų“ bendrovės vadovą Mindaugą Grigelį ir prašė oficialiai padėkoti bei paskatinti jį gelbėjusį vairuotoją. Ir nudžiugo sužinojęs, kad ši maloni pareiga buvo deramai atlikta.

Pirmoji pažintis – Rygoje

Anot menininko, pagal keleivių aptarnavimo kultūrą ir komfortą viešasis Kauno transportas atliko didžiulį kokybinį šuolį. Jis troleibusais pradėjo važinėti bene prieš pusę amžiaus.

„Studijavau Rygoje, o ten troleibusai atsirado anksčiau nei Kaune. Tai mes su bičiuliais prisigalvodavome visokių šposų. Pavyzdžiui, užšokę ant metalinių laiptelių įsikibdavome į troleibuso korpusą ir taip zuikiu važinėdavomės. Dabar net baisu prisiminti, kuo tai galėjo baigtis“, – juokėsi skulptorius.

Sovietmečiu jam viešasis transportas asocijavosi su didžiuliais keleivių srautais.

„Tais laikais būtų pravertęs keleivių įgrūdėjas, kaip kad, sako, Tokijo metro iki šiol yra pareigūnas, sustumiantis keleivius, kad visi tilptų. Būdavo milžiniški žmonių srautai ir, matyt, nebuvo galimybių sudaryti aiškius maršrutų grafikus. Iki šiol atsimenu, kaip su tėvu bėgdavome iki autobuso ir spėliodavome, įsibrausime į vidų ar ne. Dabar jaunesni kauniečiai to net neįsivaizduotų. Juk jie kiekvienoje stotelėje gali pasižiūrėti grafiką ir patogiai įsėsti į reikiamą autobusą“, – lygino jis.

Turtas – darbuotojai

R.Antinio pasakojimą pratęsė ir buvęs ilgametis „Kauno autobusų“ bendrovės direktorius Mykolas Taranda. Jis įmonei vadovavo nuo 1976-ųjų iki pat šalies nepriklausomybės atkūrimo, priėmė į darbą ne vieną dabartinį bendrovės senbuvį.

„Tas epochų virsmas buvo nelengvas. Juk, nepaisant visų politinių peripetijų, finansinių ir techninių nepriteklių, reikėjo užtikrinti miestiečiams tinkamas viešojo transporto paslaugas. Miesto gyvenimas juk niekada nesustojo“, – kalbėjo M.Taranda.

Pasak patyrusio specialisto, palyginti su dabartiniu „Kauno autobusų“ bendrovės darbo ir paslaugų lygiu, sovietmečiu vykusį procesą galima vadinti saviveikla. Tiesa, sąžiningais, profesijai atsidavusiais darbuotojais įmonė galėjo didžiuotis ir tada. Tai visais laikais buvo didžiausias jos turtas.

Man, kaip buvusiam vadovui ir kauniečiui, turbūt džiugiausias ir yra tas faktas, kad tobulėdami patys „Kauno autobusai“ galvoja ne tik apie savo gerovę, bet ir apie keleivius.

Tobulėjimas nesustoja

„Be abejo, dabar yra nepalyginti didesnė autobusų ir troleibusų talpa, daugiau komforto, o keleivių informavimo, maršrutų planavimo, aptarnavimo sistemos yra tokios, apie kokias mes tik pasvajodavome“, – dėstė pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad šiuolaikiniai keleiviai taip pat tapo kur kas reiklesni. Vyras su šypsena prisimena, kai viešėdamas Austrijoje, gal 1983 ar 1984-aisiais, pirmą kartą pamatė, kaip veikia modernaus keleivio bilieto sistema. Toks bilietas galiodavo tam tikrą minučių skaičių ir tam tikra kryptimi, bet įvairioms transporto priemonėms. Kažką panašaus mėgino įdiegti ir lietuviai, tačiau iškilo problemų gaminant atitinkamus bilietų žymeklius, vadinamuosius komposterius. Vilniaus ir Kaliningrado gamyklose buvo pagaminti kur kas paprastesni žymekliai, tad ir aptarnavimo sistemą teko atitinkamai koreguoti bei paprastinti.

„Dabar Kaune įdiegti elektroniniai bilietai, kurie patogūs naudoti ir vyresnio amžiaus keleiviams. Man, kaip buvusiam vadovui ir kauniečiui, turbūt džiugiausias ir yra tas faktas, kad tobulėdami patys „Kauno autobusai“ galvoja ne tik apie savo gerovę, bet ir apie keleivius“, – baigė M.Taranda, net ir sulaukęs garbaus 82-ejų metų amžiaus mielai važinėjantis viešuoju miesto transportu.

Ateities iššūkiai

Viešasis transportas yra ir modernaus Kauno atspindys. Tai viena esminių mieste diegiamo darnaus judumo plano dalių, leidžianti susisiekimo sistemą padaryti dar efektyvesnę. Pasak urbanisto Tado Jonauskio, rengiančio darnaus judumo planus, viešasis transportas bus konkurencingas asmeniniam tik tada, jeigu liks patogus, greitas ir ekonomiškas pasirinkimas paprastam gyventojui.

Tarp rimčiausių ateities iššūkių Kauno viešojo transporto specialistams yra ir miestiečių mentalitetas, kurį keisti sunku. Vis dėlto pašnekovas pastebi teigiamų poslinkių.

„Man atrodo, miestiečiai pamažu išauga tą mąstymą, kad kiekvienam būtina turėti nuosavą automobilį, nes tai esą parodo žmogaus statusą. Kauniečiai, ir lietuviai apskritai, tampa racionalesni. Labiau nei statusą jie ima vertinti praktiškumą, ima skaičiuoti, kiek šeimai kainuoja išlaikyti automobilį ar net kelis. Tuomet dažnam tampa akivaizdu, kad viešasis transportas – puiki alternatyva. Žinoma, jis turi atliepti klientų poreikius ir būti konkurencingas patogumu, judėjimo greičio ir t.t.“, – dėstė urbanistas.

T.Jonauskio teigimu, darnus judumas apima kur kas platesnes sritis nei transportas, tačiau būtent šis veiksnys gali suteikti didžiausią efektą. Todėl labai svarbu glaudžiai komunikuoti su viešojo transporto paslaugų teikėjais.

„Rengdami savo planus nuolat konsultuojamės su „Kauno autobusų“ specialistais ir visuomet randame bendrą kalbą. Juk būtent jie ir atstovauja viešajam transportui. Jie geriausiai išmano keleivių srautus, savo srities specifiką. O mes padedame jų norus suderinti su kitų sričių, organizacijų galimybėmis ir interesais“, – pasakojo T.Jonauskas.

Mindaugas Grigelis. „Kauno autobusų“ nuotr.

Komentaras

Mindaugas Grigelis

„Kauno autobusų“ bendrovės generalinis direktorius

Jau daugiau nei aštuonis dešimtmečius esame neatsiejama miesto istorijos dalis. Per tuos ilgus metus nuveikta išties daug. Žiūrint iš šiandienos perspektyvų, tikrai turime kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, prieš 20 ar netgi 10 metų buvo sunku įsivaizduoti, kad visi mūsų miesto autobusai bus pritaikyti neįgaliesiems. Netrukus atvažiuosiantys naujutėlaičiai 85 troleibusai irgi visi bus žemagrindžiai. Planuojame, kad iki 2022 m. kardinaliai atnaujinsime tiek troleibusų, tiek autobusų parką: daugiau nei pusė parko sudarys visiškai naujos transporto priemonės. O tai reiškia ir didėjantį viešojo transporto ekologiškumą. Ši tendencija tik stiprės, ir tai yra viena mūsų bendrovės vizijų. Kaip ir didesnis keleivių komfortiškumas, judėjimo greitis ir kiti svarbūs aspektai. Tai tiesiogiai susiję su platesnės apimties projektų įgyvendinimu mūsų mieste, tokių kaip specialiųjų juostų viešajam transportui gausėjimu arba aikštelių „Parkuok ir važiuok“ įrengimu.

Žvelgdamas į tolimesnę ateitį, prognozuočiau, kad, tarkime po 15-os metų, kai „Kauno autobusai“ švęs 100-mečio jubiliejų, mieste jau turėtų važinėti visiškai naujos savaeigės transporto priemonės. Galbūt tam tikruose maršrutuose neišsiversime be žmonių pagalbos, tačiau technologijos sparčiai juda į priekį, tad stengiamės neatsilikti ir mes. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad žmogiškasis faktorius viešajame transporte lieka itin svarbus. Be profesijai atsidavusių žmonių, savo srities žinovų „Kauno autobusai“ nebūtų sugebėję sėkmingai išgyventi tokio ilgo laikotarpio ir likti konkurencingi keičiantis epochoms.

Atskirai norėtųsi padėkoti bendrovės kolektyvui ir keleiviams, nes mūsų darbas neatsiejamas nuo jų. Labai svarbu, kad tiek mūsų vairuotojai ar kiti darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su kauniečiais, liktų kantrūs ir geranoriški. To paties geranoriškumo linkėčiau ir mūsų keleiviams. Juk vairuotojams taip pat svarbu išgirsti padėką už gerą darbą, šiltą žodį ar tiesiog smagų „Labas rytas!“