Pereiti į pagrindinį turinį

Juodieji statistai priminė opią problemą: Kaunui net viena savižudybė yra per daug

Nors pastarųjų kelių metų statistika liudija savižudybių prevencijos veiksmingumą, specialistai pabrėžia, kad visuomenę ir toliau būtina šviesti.

Veikiausiai ne vienas mūsų esame susidūrę su žmonėmis, kalbėjusiais apie savižudybę arba grasinusiais nusižudyti. Specialistai žino – nevalia ignoruoti nei vieno iš šių ženklų. O kaip jūs reaguotumėte sužinoję apie artimojo planus prieš save pakelti ranką? Ragintumėte kreiptis į psichologus? Pastarųjų vaidmenį atliktumėte patys? Ar tiesiog užsimerktumėte?

„Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Pranckevičiūtė kvietė drauge minėti Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Išsilaisvinti nuo baimių kalbėti apie savižudybes ir ieškoti pagalbos.

Nuo rugsėjo vidurio iki pat spalio 10-osios mieste, anot specialistės, vyks įvairūs savižudybių prevencijai skirti renginiai. Antradienio vidudienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pašonėje, jų pradžią skelbė beveidžiai persirengėliai. Prasilenkdami su Laisvės alėjos praeiviais, juodus siluetus įkūnijantys statistai priminė ne tik visus išėjusius, bet ir tuos, kurie kiekvieną dieną yra tarp mūsų, apimti nevilties ir kamuojami minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai miestiečiams dalijo lankstinukus su gyvybiškai svarbia informacija, pasakojo, kaip atpažinti savižudybės grėsmes.

„Esu susidūrusi su šia problema – brolis du kartus bandė pasitraukti iš gyvenimo, bet žmona laiku jį aptiko“, – šnektelėjusi su biuro specialistais, pusamžė kaunietė lankstinuką bruko į kišenę.

Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu ir stigma. Apie savižudybes vengiama kalbėti.

Vylėsi, kad trečiojo karto nebus, tačiau kontaktais žadėjo pasidalinti su broliu ir jo šeima.

Tiesa, ne visi tikėjo popierėlių nauda – paėję vos kelis šimtus metrų metė juos į šiukšlių dėžę.

„Buvo ir tokių, kurie griežtai atsisakė imti. Matyt, dėl skaudžių išgyvenimų“, – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė džiaugėsi, kad didžioji dauguma stabtelėjusių reiškė didelį susidomėjimą.

Gauta informacija žadėjo pasidalinti su kuo platesniu žmonių ratu ir bent taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo mieste.

„Persirengėliai ir praėjusiais metais vaikščiojo po miesto centrą. Šiemet jie grįžo, bet su kur kas mažesniu skaičiumi“, – L.Pranckevičiūtės teigimu, per pastaruosius kelis metus savižudybių Kaune sumažėjo. 2017-aisiais savo noru iš gyvenimo pasitraukė 71 žmogus, 2018 m. – 52.

„Statistika kur kas džiugesnė, tačiau aš noriu priminti, kad Kaunui net ir viena savižudybė yra per daug“, – meilę gyvenimui skiepijo specialistė.

Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena:

– Pasaulyje kas 40 s nusižudo po vieną žmogų. Kas prieš save ranką pakelia beveik 800 tūkst. žmonių – tai daugiau, nei žūsta karuose, būna nužudomi arba miršta nuo krūties vėžio.

– Remiantis paskutiniais turimais 2016 metų duomenimis, 100 tūkstančių pasaulio gyventojų teko 10,5 savižudybės.

– Bendras savižudybių rodiklis nuo 2010 iki 2016 metų pasaulyje sumažėjo 10 proc. Vakariniame Ramiojo vandenyno regione jis sumažėjo beveik 20 procentų, o Pietryčių Azijos regione – tik 4,2 procento.

– Bendras savižudybių skaičiaus mažėjimas yra siejamas su savižudybės prevencijos priemonėmis, kurias pradėjo taikyti 38 šalys.

– Daugiausia savižudybių registruojama šalyse, kur gyventojai turi mažas arba vidutines pajamas, tačiau 100 tūkst. gyventojų tenkantis savižudybių skaičius yra didesnis turtingesnėse šalyse, skelbiama PSO ataskaitoje.

– Antrą vietą po Gajanos pagal savižudybių skaičių užima Rusija, kur 100 tūkst. gyventojų tenka 26,5 savižudybės.

– Taip pat gana aukštai sąraše yra Lietuva, Lesotas, Uganda, Šri Lanka, Pietų Korėja, Indija, Japonija ir JAV.

– Beveik visose šalyse vyrai yra labiau linkę į savižudybes nei moterys. Ypač pažeidžiami yra jauni žmonės: beveik pusė, atimančių sau gyvybę, yra jaunesni nei 45 metų asmenys. 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje savižudybė yra antra dažniausia mirties priežastis po susižalojimo eismo įvykiuose.

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų