Išskirtinės gėlės

"Kaip gerai, kad turite tokį užsiėmimą..." – neretai su pavydu man sako žmonės. O kas jiems neleidžia susirasti pomėgį, mėgstamą veiklą? – stebisi šiais metais 80-metį atšventusi J.Petravičienė. – Skųstis, dejuoti, kalbėti apie ligas ir vaistus  man neįdomu. Nuo tų kalbų geriau nebus – mieliau leidžiu laiką sode. Sulaukus garbaus amžiaus prižiūrėti kelis šimtus krūmų jurginų nėra lengva – tikras iššūkis, labai pavargstu. Ir vaistus geriu, ir ne kartą sau sakiau, kad laikas sustoti, bet neįstengiu – šis pomėgis teikia gyvenimui prasmę, labai didelį malonumą."

Kauno gėlininkų draugijai vadovaujanti energinga moteris jurginams skyrė beveik pusę savo gyvenimo: kadaise jos kolekcijoje buvo per 1 000 skirtingų jurginų veislių, ji pati buvo tituluojama Lietuvos jurginų karaliene, kasmet dalyvaudavo parodose, pelnė apdovanojimus, o šios gėlės didingus savo žiedus skleidė tiek sklype prie nuosavo namo, tiek kolektyviniame sode.

"Anksčiau norėjosi kiekybės, o pastaruoju metu – kokybės, – šypsosi pašnekovė, šiandien savo kolekcijai atidavusi visą sodą – jame veši apie 200 išskirtinių veislių jurginų. – Kuo jie mane sužavėjo?.. Jurginai – nepaprastos gėlės: pasodintos vazonuose jos pražysta jau Antaninėms, o lauke savo žiedais džiugina nuo liepos pradžios iki lapkričio šalnų. Matyt, mane labiausia ir žavi tas ilgas jų žydėjimas, nors savo įvairove jurginai neatsilieka nuo kitų populiarių augalų."

Autorė: selekcija susidomėjusi gėlininkė išveisė apie dešimt naujų jurginų veislių, gražiausios jų – "Aura", "Svajonė" "Senas Kaunas', vyrui Vladui skirta – "Naktis" (Laimučio Brundzos nuotr.)

Jadvygos kolekcijoje jurginų spalvos persilieja subtiliais atspalviais ir pustoniais, preciziškai sudėlioti žiedlapių nėriniai stebina savo įvairove – primena chrizantemas, saulutes, ramunes, vandens lelijas, smulkius, vos kelių centimetrų skersmens rutulio formos žiedus keičia didingos, ant delno netelpančios karūnuotos galvos, yra aukštaūgių – 1,5–2 m aukščio krūmokšnių ir žemučių – vos 50–60 cm aukščio krūmelių.

Malonus užsiėmimas

"Nors visą gyvenimą dirbau administracinį darbą, esu žemės žmogus – gal kad gimiau po Jaučio ženklu, o gal kad meilę gėlėms nuo mažens įskiepijo mama. Kaip ir pas daugelį, taip ir pas mus prie namų buvo darželis, tad ravėti, laistyti, prižiūrėti gėles buvo įprasta kasdienybė", – prisimena pašnekovė.

Augalų pasaulis patiko ir Jadvygos vyrui Vladui – sklype prie nuosavo namo sutuoktiniai ne tik puoselėjo spalvingą gėlyną, bet ir buvo užveisę didžiulį rožyną, specialiai pastatė net šiltnamį. Deja, paaiškėjo, kad vyras alergiškas chemikalams, tad įtraukiančio pomėgio teko atsisakyti. Bet sutuoktiniai ilgai neliūdėjo: augdami rožes jie dažnai lankėsi pas žinomus Latvijos gėlininkus ir atkreipė dėmesį į nepaprastą jurginų grožį.

"Prie rožyno darbavomės kartu, o dabar tapome individualistais: vyras savavališkai užėmė teritoriją aplink namus, o aš nusipirkau sodą, – juokiasi Jadvyga, jurginus pradėjusi auginti ir kolekcionuoti dar 1987 m. – Aplink namus dirva nebuvo itin gera, ne visų veislių augalai prigydavo ir gražiai augdavo, tad vyras juos išmesdavo, o aš... susirinkdavau ir savo sode pasodindavau – čia žemė derlinga, nenaudota, tad jurginai suvešėdavo, išsiskleisdavo visu savo grožiu."

Įsitraukusi į jurginų kolekcionavimą Jadvyga nejučia susidomėjo selekcija: kaunietės kolekcijoje – apie dešimt jos pačios išveistų jurginų veislių – anūkams, senajam Kaunui, paskubėjusiam Anapilin išeiti vyrui Vladui...

Autorė: selekcija susidomėjusi gėlininkė išveisė apie dešimt naujų jurginų veislių, gražiausios jų – "Aura", "Svajonė" "Senas Kaunas', vyrui Vladui skirta – "Naktis" (Laimučio Brundzos nuotr.)

"Jo netekusi ilgai mokiausi gyventi iš naujo ir čia man labai padėjo jurginai: tik būdama tarp jų nurimdavau, užsimiršdavau, atsigaudavau", – prisipažįsta J.Petravičienė. Ji net neabejoja, kad augalai jaučia žmogaus meilę ir nuotaikas: jei jais rūpiniesi, kiekvieną dieną apeini, jie veši ir dovanoja gausybę žiedų, jei retai užsuki į gėlyną, atsainiai prižiūri, dar blogiau – pagalvoji, kad jie negražūs, niekam tikę, žiūrėk, patys ima ir nunyksta.

Gumbų priežiūra

Jurginai nėra labai lepūs ir reiklūs, tačiau ruduo jų augintojams – didžiausias darbymetis: dar prieš šalnas reikia iškasti gėlių gumbus, apdžiovinti ir paruošti žiemoti.

"Gumbai per žiemą laikomi ne itin drėgname, vėsiame rūsyje, kuriame temperatūra ne aukštesnė nei +6 – +10°C. Jie apipilami sausomis durpėmis ar smėlio ir durpių mišiniu, labai tinka pušų drožlės. Latviai – puikūs jurginų selekcininkai, gumbus užpila durpėmis ir laiko plastikiniuose maišuose", – dalijasi patirtimi gėlininkė.

Pasak jos, sudėtingiausia jurginų gumbus išlaikyti per žiemą: nesvarbu, kur ir kaip gumbai saugomi, nuolat būtina tikrinti, ar jie neperdžiūvo, neapėjo pelėsiais, nepradėjo pūti. Deja, kad ir kaip Jadvyga stengtųsi, nuostolių išvengti nepavyksta: tenka išmesti kelias dešimtis gumbų, prarasti ne vieną veislę.

Jurginus geriausia sodinti po žiemos orams įšilus, tačiau sodinimo vieta reikėtų pasirūpinti dar rudenį. Šios gėlės mėgsta šilumą, užuovėją, šviesą, nors gali augti ir daliniame pavėsyje. Kad būtų sveikos ir gausiai žydėtų, kas trejus ketverius metus joms reikėtų parinkti vis naują vietą, pasirūpinti, kad žemė būtų ne tik derlinga, bet ir puri, laidi drėgmei – jurginai nemėgsta užsistovėjusio vandens. Rudenį rekomenduojama dirvą perkasti, patręšti organinėmis trąšomis.

Gėlyno puošmena

"Nors jurginai laikomi viena populiariausių gėlių, Lietuvoje susidomėjimas šiais augalais su metais keitėsi: kadaise jie puošė kiekvieną darželį, vėliau imta žavėtis retais, egzotiniais augalais, o šiandien mados ratui apsisukus jurginai vėl populiarūs. Žmonės renkasi ne itin aukštus augalus, pirmenybę skiria ryškių, kontrastingų spalvų veislėms, itin aktuali beveik juoda, prisirpusios vyšnios spalva", – sako pašnekovė, kuriai pačiai artimesnės šviesios, gaivios spalvos.

Autorė: selekcija susidomėjusi gėlininkė išveisė apie dešimt naujų jurginų veislių, gražiausios jų – "Aura", "Svajonė" "Senas Kaunas', vyrui Vladui skirta – "Naktis" (Laimučio Brundzos nuotr.)

Jurginų veislių įvairovė itin didelė – šias gėles galima auginti alpinariume, sode, balkone, žemesniais jurginais gražu įrėminti takelio kontūrą, nuspalvinti nublankusį besibaigiančios vasaros gėlyną, o aukštaūgiais it tvora padalyti namus supančią erdvę į atskiras zonas.

Konkrečių taisyklių, kaip šiuos augalus derinti gėlyne, kraštovaizdyje, nėra – kiekvienas gali vadovautis savo nuojauta ir grožio suvokimu. Remdamasi savo ilgamete patirtimi J.Petravičienė pataria jurginus sodinti ne po vieną, o du tris vienos veislės krūmus greta vienas kito.

"Visiems pražydus atsiskleis tikrasis žiedų grožis, – tikina moteris. – Jei sklype nėra daug vietos, galima derinti aukštaūgius ir žemaūgius augalus – žiedai bus skirtingame aukštyje ir nekonkuruos tarpusavyje."

Šio principo patartina laikytis ir alpinariume: jurginai derės tarp dekoratyvinių lapinių ar gerokai anksčiau už juos žydinčių augalų, pavyzdžiui, irisų, bijūnų.

Gėlė pedantė

Nesvarbu veislė, forma, spalva, jurginų puokštė nuspalvins namų kasdienybę, papuoš prabangų iškilmių stalą. Vis dažniau floristai šiuos įspūdingus žiedus naudoja vestuvinėms puokštėms – derina su kitomis gėlėmis ar komponuoja vienus.

"Jurginai – gėlės pedantės, – šypsosi kolekcininkė. – Jie mėgsta švarų vandenį. Norėdami, kad nuskinti žiedai džiugintų kuo ilgiau, kiekvieną rytą keiskite vandenį ir nupjaukite kotelio galiuką. Pravartu pašalinti visus ant koto esančius lapus – jie neturi mirkti vandenyje, mat greitai pradės pūti. Į vandenį galite įmaišyti 9 proc. acto – 1 l reikia desertinio šaukšto, arba prieš pamerkdami kiekvienos gėlės kotelį trumpam kyštelėkite į verdantį vandenį, galite padeginti iki atsiras lengvas dūmelis."