Vilniečiams Kaune pasiūlytos trys nemokamos ekskursijos: „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Tarpukario Kauno elito paslaptys“ ir „Kaunas art deco“. Pirmojoje vilniečiams pristatyta Kauno pėsčiųjų arterijos istorija, akcentuojant 1972 m., kuomet čia susidegino Romas Kalanta ir kilo neramumai. Taip pat priminta režisieriaus Donato Ulvydo čia filmuota kino juosta „Emilija iš Laisvės alėjos“, kurios premjera numatoma vasarį.

Ekskursijoje „Tarpukario Kauno elito paslaptys“, be kita ko, buvo galima sužinoti apie Kauno įgulos Karininkų ramovėje vykdavusius prabangius kaukių balius.

Populiariausioje ekskursijoje „Kaunas art deco“ pristatyti šio ir modernizmo architektūros stiliai. Ši ekskursija prasidėjo prie Centrinio pašto – vieno ryškiausių lietuviškojo art deco pavyzdžių.

„Art deco būdingas unikalus tautinis stilius. O tie tautiniai motyvai dažniausiai yra atėję iš senųjų religijų: tai yra saulės, mėnulio, gyvatės, gaidžio, arklio ženklai. Jie atsispindėjo pastatų dekore, interjere. Štai pasikartojanti rombo detalė – ją matome Centrinio pašto languose. Tai yra baltiškas ugnies ženklas“, – užsiminė ekskursiją vedusi gidė Dalia Leonavičienė.

Trumpai pristačiusi Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatą, kuriame tarpukariu veikė Valstybės teatras, gidė atkreipė dėmesį į konceptualų skulptoriaus Roberto Antinio sukurtą paminklą Romui Kalantai.

„Jei jau čia esame, tai dera prisiminti, kad po neramumų, lydėjusių R.Kalantos susideginimą 1972 m., Kaunas tapo trečiuoju miestu: jam buvo smarkiai sumažintas finansavimas“, – sovietmečio istoriją priminė D.Leonavičienė.

Susipažinę su savivaldybės administracijos pastatu ir Kauno valstybine filharmonija, ekskursantai patraukė link V.Putvinskio gatvės.

„Ši gatvė yra brangi keliomis prasmėmis. Viena, čia – miesto centras, čia brangus nekilnojamasis turtas. Antra, čia daug išraiškingų art deco pavyzdžių – šie pastatai mums brangūs kaip paveldas“, – užsiminė gidė. Kaip išskirtinius, ji pristatė Kauno menininkų namus (statytus kaip Vatikano nunciatūrą), Kauno burmistro Jono Vileišio, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namus, kitus pastatus.

Aišku, nemokamai atgal į Vilnių bilietų niekas nepasiūlė. Bet turbūt siūloma pasilikti švęsti Kaune visą savaitgalį.

„Dar vienas art deco architektūrai būdingas dalykas – pastatų asimetrija. Atkreipkite dėmesį, kad daugelis šių pastatų susideda iš skirtingų dalių“, – pastatus atidžiau patyrinėti žvilgsniu ragino gidė.

Ekskursijoje dalyvavęs Vilniaus dailės akademijos studentas Paulius Kavoliūnas prisipažino, kad art deco architektūra jam nebuvo kažkas nauja: anksčiau jis buvo apžiūrėjęs šio stiliaus privačius namus Kaune.

„Atvažiavom ne tiek dėl ekskursijos, kiek dėl paties gražaus Kauno gesto. Džiugu, kad tai padarė ne kažkokie privatininkai, o pats miestas. Aišku, nemokamai atgal į Vilnių bilietų niekas nepasiūlė. Bet turbūt siūloma pasilikti švęsti Kaune visą savaitgalį. Reikia laukti, ką Vilnius atsakys per Kauno gimtadienį. Įdomu ir tai, kaip Kaunas pasveikins kitus miestus: Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius. Ar čia tik tarp dviejų megapolių vyks toks bendradarbiavimas?“ – svarstė P.Kavoliūnas.

Vilnietė Rasa, atvykusi su drauge, dalyvavo ekskursijoje „Tarpukario Kauno elito paslaptys“ Karininkų ramovėje. Ji užsiminė daug spėjusi pamatyti dar iki ekskursijos. Šią vizito Kaune dalį draugės buvo suplanavusios savarankiškai. Vilniaus autobusų stotyje Rasa buvo aštuntą ryto.

Apmaudu, kad negalėjome aplankyti Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus.

„Draugė jau buvo gavusi mums nemokamus bilietus. Valandą laukėme autobuso – susirinko visa eilė laukiančiųjų. Visi buvo linksmi: buvo kažkaip juokinga, kad visi norime nemokamai nuvažiuoti į Kauną. Nuvažiavusios, pirmiausia kėlėmės Žaliakalnio funikulieriumi – buvau tai dariusi tik vaikystėje. Paskui kėlėmės ant Prisikėlimo bažnyčios stogo – apžiūrėjome Kauno centrą iš viršaus. Gaila, diena buvo apsiniaukus, vėjuota – sušalome, – prisipažino Rasa. – Nusileidusios, aplankėme Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų. Gaila, jis dovanos Vilniui akcijoje nedalyvavo: jokių nuolaidų čia negavome. Taip pat apmaudu, kad negalėjome aplankyti Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus. Pasirodo, jis šį, kaip ir kitais šeštadieniais, nedirbo.“

Vis dėlto mergina užsiminė, kad tokią dovaną iš Kauno būtų džiugu gauti ir kitais metais.