Naujoji Kauno valdžia viešai prabilo, ką paveldėjo iš buvusių miesto vadovų ir kaip žada elgtis toliau, kad svarbūs projektai būtų įgyvendinti.

Šiandien spaudos konferenciją surengė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, jo pavaduotojai Povilas Mačiulis, Simonas Kairys ir Vasilijus Popovas bei savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Valdantieji neslepia, kad pirmąjį mėnesį daug laiko teko skirti pradėtų projektų analizei. Vienas jų – Panemunės tiltas ir jo aplinka. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tai – chrestomatinis neūkiškumo pavyzdys. Pirmiausia uždaromas A.Juozapavičiaus pr. – jis sutvarkomas, praplatinamas iki keturių juostų. Prospektas atidaromas, bet uždaromas tiltas. Akligatvis. Tačiau – dar ne pabaiga. Šiemet jau planuojama atidaryti keturių eismo juostų naują tiltą, tačiau paaiškėjo, kad niekas nesirūpino už tilto esančios siauros Tilto g. rekonstrukcija.

Dabartinių miesto vadovų teigimu, racionaliai mąstant, uždarius tiltą derėjo rengtis ir Tilto g. rekonstrukcijai.

V. Matijošaičio vertinimu, paaiškėjo, kad, lyginant su verslu, valdymo prasme Kauno miesto savivaldybė atsilieka 10 metų.

Beveik neabejojama, kad 20 proc. mažės savivaldybės administracinis aparatas. Dabar yra 760 dirbančiųjų. Pastebėta, kad dubliuojasi kai kurių skyrių ir kai kurių darbuotojų funkcijos. Kurie skyriai bus naikinami ir kiek tai atsieis savivaldybei, kol kas neskelbiama.

„Mums kaip studentams pritrūko vienos savaitės. Todėl šis klausimas bus paskelbtas ne kitą savaitę vyksiančiame, o tolimesniame tarybos posėdyje“, – sakė V.Matijošaitis.

Administracijos direktorius G. Petrauskas neslėpė, kad savivaldybės reorganizacija šiemet neatneš jokio ekonominio efekto, tačiau kitąmet jau galima bus skaičiuoti sutaupytus pinigus.

Naująją valdžią šokiravo ir tai, kad visuomenei su trenksmu pristatyti projektai, tačiau jų finansavimo klausimas visiškai neišspręsti.

„Paaiškėjo, kad kai kurie projektai buvo finansuojami iš lėšų, gautų kitiems projektams. Ir taip vilkosi, dengė vieną negautą finansavimą kitu“, – aiškino G.Petrauskas.

Kaip pavyzdį miesto valdžia pateikė Laivės al. rekonstrukciją. Paaiškėjo, kad tėra 1 mln. litų iš reikiamų 70 mln. litų. Kaip neūkiškumo pavyzdį valdantieji mini ir konkursą, kuris suskaidytas į septynis etapus.

„Nėra aiškaus tų etapų sudėliojimo ir finansavimo. Pavyko susitarti su „Kausta“ tiek, kad pradėtasis Laisvės al. rekonstrukcijos etapas būtų baigtas per kiek daugiau nei metus, o ne dvejus, kaip buvo numatyta“, – dėstė meras.

Panašiai, pasak V.Matijošaičio, ir dėl Raudondvario pl. rekonstrukcijos. Visi aiškinimai, kad rekonstrukcija prasidės dar šiemet, esą neturi jokio realaus pagrindo. Pagal galiojančius įstatymus, geriausiu atveju rekonstrukcija galėtų prasidėti kitų metų vasarą.

„Susisiekimo ministerijoje sužinojau, kad Kauno miesto savivaldybė net nepadavusi paraiškos Raudondvario pl. rekonstrukcijos finansavimui“, – akibrokšto neslėpė vienas iš vicemerų V. Popovas.

Naujosios valdžios galvos skausmas – savivaldybei pavaldžios įmonės. „Didžiųjų įmonių vadovus palikome tuos pačius. Tačiau palikome užduotis dviem savaitėms. Tuomet jie turės pateikti įmonės reorganizacijos planą ir idėjas, kaip susitvarkyti, kad įmonės teikiamų paslaugų įkainiai kauniečiams mažėtų“, – pareiškė Kauno meras.

Kalbėta apie įmones gigantes – „Kauno švarą“, „Kauno energiją“, „Kauno vandenis“, „Kapinių priežiūrą“ ir kitas. Tokių įmonių yra apie 12, o iš viso Kauno miesto savivaldybei pavaldžių įmonių yra apie 200.