Dar tik pirmas rudens mėnuo eina į pabaigą, tačiau bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai jau ragina gyventojus pasirūpinti šilta, ramia ir saugia žiema. Dažniausia gyventojus užgriūvanti bėda – užšalę vamzdynai.

Privaloma temperatūra

„Kauno vandenų“ specialistai kartoja visiems gerai žinomą patarimą: „Roges žiemai ruošk vasarą“. Pats laikas jau dabar įvertinti namų vandentiekio mazgų situaciją, o tada ramiai laukti žiemos arba čiupti ir susitvarkyti.

Tereikia, kad patalpose, kuriose yra vandentiekio vamzdžiai, uždaromoji armatūra ir vandens apskaitos mazgai, temperatūra nukristų žemiau nei 5 laipsniai šilumos, „Kauno vandenų“ avarinėje tarnyboje nenustoja skambėti telefonas. „Nebeturime vandens“, – gyventojų nepasitenkinimas būna aiškiai girdimas.

„Pirmiausia važiuojame nustatyti, kokios priežastys. Retai suklystame. Dažniausiai nesandariose ir neapšiltintose patalpose užšąla vamzdynai arba net ir pats skaitiklis“, – aiškino „Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos viršininkas Rimantas Stunžėnas. Pasitaiko atvejų, kad patalpose net nėra durų arba nesandarūs langai – to pakanka, kad vamzdynas užšaltų.
Diagnozavus priežastį, „Kauno vandenų“ rūpestis galėtų baigtis. Pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles vandens apskaitos prietaisai ir patalpa, kurioje jie įrengti, yra vartotojo rūpestis, o tai reiškia, kad vartotojai rūpinasi ir tinkama prietaisų priežiūra.

Atlapos durys

Dažniausiai vanduo užšąla būtent vartotojo eksploatuojamame vamzdyne. Todėl prieš žiemą gyventojai turėtų atidžiai apžiūrėti patalpas, kuriose yra vandentiekio įrenginiai ir vamzdynai, – ar nėra išdaužytų langų, plyšių sienose ar blogai užsidarančių durų. Būtina šilumą sulaikančiomis medžiagomis papildomai apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio vamzdžius.

Rūpestingesnės namų bendrijos ruošiasi žiemai ir pasirūpina vandentiekio patalpa. R.Stunžėnas prisiminė daugiabutį M.Riomerio g. – net durų nebuvo, ką jau kalbėti apie lango apšiltinimą.
„Jei per didelis rūpestis apšiltinti visą patalpą, tai bent jau pačius vamzdžius reikėtų apžiūrėti, juk specialių šiltinimo medžiagų – putų polistireno ar mineralinės vatos dabar tikrai ne problema nusipirkti“, – pastebėjo „Kauno vandenų“ specialistas.

Labai svarbu, kad patys gyventojai į problemą pažvelgtų atsakingai ir suvoktų, kad vandens tiekimas jų namuose didele dalimi priklauso nuo pačių atidumo. Juk vien palikus atviras laiptinės duris, prie kurių yra vandentiekio vamzdis, žiemą jis staigiai užšals.

Neleisti užšalti

Užšalęs plieninis arba ketaus vamzdis gali sprogti, nes atšildant kristalizavęsis vanduo plečiasi – tuomet patiriama nemažai nuostolių dėl užlietų patalpų, būtina keisti vamzdyną, o tai užtrunka gana ilgai. Iš kitų medžiagų pagaminti vamzdžiai užšalę sprogsta rečiau, tačiau gyventojai vis vien lieka be vandens tol, kol patys neatšildo vamzdžių.

Avarinės tarnybos viršininkas R.Stunžėnas pataria, jeigu vamzdynas jau užšalo, pamėginti apsukti juos kokiomis nors medžiagomis ir pilti ant jų šiltą vandenį. „Priklausomai nuo to, kur vamzdžiai yra nutiesti, prie jų prieiti ir juos atšildyti gali būti sudėtinga. Jei priėjimas nesudėtingas, mūsų bendrovė gali pagelbėti prijungdama garo generatorių“, – dėstė R.Stunžėnas.
Specialistai įsitikinę, kad paprasčiausias būdas spręsti užšąlančių vamzdžių problemą, – tiesiog neleisti jai atsirasti.

Specialistai neslepia girdėję pačių netikėčiausių istorijų, kaip atšildyti užšalusius vamzdžius. Užšalus kanalizacijos vamzdžiui, gudrūs gyventojai į unitazą bando pilti karšto vandens ar atšildyti vamzdžius su karšta plaukų džiovintuvo oro srove. Kartais šie metodai pasiteisina, tačiau ne visada. Tačiau nieko nedarant galima sulaukti ir pavasario, kai vamzdžiai atšils natūraliai.

Liejosi per sienas

Nereikėtų atsipalaiduoti nuosavų namų gyventojams. Panašių bėdų kaip daugiabučiuose pasitaiko ir privačiame sektoriuje. Jeigu privatūs vandens tinklai pakloti per mažame gylyje – didelė tikimybė, kad jie užšals.

„Grunto įšalas kartais siekia iki 1,30 m. Jei šeimininkas įtaria, kad keletą naktų užsitęsęs 20 laipsnių šaltis gali iškrėsti nemalonių pokštų, turėtų palikti tekėti nedidelę vandens srovelę iš čiaupo“, – dar vieną išeitį apsileidusiam šeimininkui nurodė „Kauno vandenų“ specialistas.

Didelį susirūpinimą kiekvieną žiemą kelia nebaigti statyti namai. R.Stunžėnas prisiminė atvejį, kai užšalę vamzdžiai trūko sublokuotame name. Vieni kaimynai jau gyveno, o kiti namus dar tik rengėsi.
„Vos ne per duris liejosi vanduo. Tai ne tik rūpestis, kaip sutvarkyti, o ir didžiuliai nuostoliai“, – pastebėjo R.Stunžėnas. Paaiškėjo, kad buvo sutrūkęs visas vamzdynas ir vanduo liejosi per visą pastatą. Didžiausias rūpestis ir pavojus yra negyvenamosiose patalpose – garažuose, sandėliukuose, laiptinėse.

Akivaizdus pikas

R.Stunžėnas atkreipė dėmesį į dažną lietuvių bruožą – kol neužklupo bėda, nekreipti dėmesio. Pirmieji pranešimai apie užšalusius vamzdžius gaunami esant dar visai nedideliam atšalimui. Kelias paras spustelėjus stipriam šaltukui, skambučių pikas – 80 per parą.

Tokia avarijų gausa ne kiekvieną šaltesnę dieną užgriūva „Kauno vandenis“. Palyginkime: vasarą per parą tenka priimti 18 pranešimų apie avarijas, o žiemą – 40. Ir dar neišblėsęs daugelio nelaimėlių įsitikinimas, kad kalti „Kauno vandenys“, tik ne jie patys.

„Dažniausiai gyventojai puola mus, tačiau, aistroms nurimus, išaiškiname. Jeigu galime padėti ir žmonės nori, tai imamės mes tvarkyti, jei ne – ieško patys“, – dėstė R.Stunžėnas.

„Kauno vandenyse“ veikia Vandentiekio avarinė tarnyba ir Kanalizacijos avarinė tarnyba. R.Stunžėnas neslėpė, kad per žiemos piką Vandentiekio tarnybai į pagalbą ateina Kanalizacijos tarnybos specialistai, taip pat yra sudaryta sutartis su kita bendrove, galinčia atlikti tokius pat remonto darbus, kuriuos daro ir „Kauno vandenys“.

Magistralinės bėdos

„Kauno vandenų“ specialistai nenorėtų prisiimti jiems metamų kaltinimų, esą vamzdynai trūkinėja, nes yra seni. „Kauno vandenys“ sutinka – taip, magistraliniai Kauno vamzdynai yra jų žinioje. Vandentiekio vamzdynų ilgis siekia 1 200 km.

„Žiemą ir magistraliniai vamzdynai savaip reaguoja į šaltį. Jie yra pakankamai giliai, giliau nei 1,3 m. Jiems nėra grėsmės užšalti“, – aiškino R.Stunžėnas. Tačiau nuo šalčio gruntas vaikšto, o vaikščiojimas kartais kenkia vamzdynams ir jie neatlaikę įtrūksta.

Nustatyti, kur tiksliai įtrūko magistralinis vamzdis, – gana sunku, nes žiemą vanduo prasiveržia nebūtinai virš tos vietos, kurioje trūko. Vanduo ieško lengviausio kelio ir prasiveržia toje vietoje, kurioje grunto tankis rečiausias.

Vasarą gerokai lengviau nustatyti, kur trūko vamzdis, – vanduo ima veržtis beveik toje pačioje vietoje, virš kurios įtrūko. Tačiau šiandien „Kauno vandenims“ jau nereikia rausti 10 m, kol atras trūkusią vietą. Tai padeda padaryti speciali technika.