23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę atvykęs studijuoti viešąją komunikaciją, Kauną vadina pirmąja meile, gražiausiu ir maloniausiu šalies miestu. Ką Kaunas gali pasiūlyti jaunimui ir ar pakankamai gerai save pristato studijas besirenkantiems abiturientams?

Kaunas tarsi išgyvena renesanso laikotarpį – aktyviai tvarkoma miesto infrastruktūra, amžini konkurentai tampa draugais, vyksta aktyvus pasiruošimas Europos kultūros sostinės projektui, o nemaloniais stereotipais miestą apauginusį posakį „Ir Kaune galima gyventi“ miestiečiai jau baigia pamiršti.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, Kaune praėjusį rudenį studijavo 37 121 jaunuolis, 1788 iš jų – užsienio studentai. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys Donatas Večerskis pabrėžia, kad Kaunas visuomet buvo ir yra studentiškas miestas, dabar dar giliau ieškantis savojo veido ir besikeičiantis į gerąją pusę.

Pigiau ir patogiau

Renkantis studijas dažnam jaunuoliui itin svarbu, kad mieste būtų galima ne tik rasti norimą studijų programą, bet ir aktyviai bei prasmingai leisti laisvalaikį, realizuoti savo idėjas.

(Nuotraukoje – L. Kijauskas)

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų atstovybės prezidento Luko Kijausko, šalia minčių apie studijas ir naujas pažintis prieš atvykstant į miestą studijuoti kiekvieno jaunuolio galvoje kirba klausimai: „Ar bus patogu keliauti nuo bendrabučio iki universiteto? “, „Kaip naktį grįšiu namo iš miesto? “, „Ką veiksiu laisvu nuo studijų metu?“.

D. Večerskis pastebi, jog ne studentų gausa parodo, kad miestas yra studentiškas. „Šis pasakymas pirmiausia reiškia miesto gyvenimo dinamiškumą, viešų erdvių gyvumą, patrauklumą jaunam žmogui, skirtingumo buvimą ir galimybes savirealizacijai“, – teigia D. Večerskis.

Patogūs dviračių takai, pigus viešasis transportas, nuolat besiplečiantis siūlomų pramogų asortimentas, nedidelė būsto nuomos kaina.

Pasak L. Kijausko, studentai Kaune gyvena puikiai: „Patogūs dviračių takai, pigus viešasis transportas, nuolat besiplečiantis siūlomų pramogų asortimentas, nedidelė būsto nuomos kaina“, – vardina Lukas.

Ne paslaptis, jog dauguma moksleivių, rinkdamiesi, kur studijuoti Lietuvoje, dažniausiai renkasi tarp Vilniaus ir Kauno. D. Večerskio teigimu, Kaune jaučiama puiki atmosfera ir jis nėra taip persisotinęs kaip sostinė. „O kur dar laikinosios sostinės patogumas, kai kiekvieną rytą ar vakarą nereikia po valandą gaišti spūstyje, kol pervažiuosi miestą“, – pridūrė visuomenės veikėjas.

KTU rinkodaros departamento vadovas Gediminas Dapkus pažymi, jog, remiantis pačių studentų nuomone, miestas yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis studijas.

(Nuotraukoje – G. Dapkus)

„Mieste, kurį pasirenka, studentas praleidžia savo pirmuosius savarankiško gyvenimo metus, ugdo save kaip asmenybę, todėl aplinka yra labai svarbi ir gyvenimo patogumas – tikrai ne paskutinėje vietoje. Mano nuomone, Kaunas tikrai turi ką pasiūlyti jaunam žmogui. Gyvenimo bei studijų kokybė čia nė kiek ne prastesnė nei daugelyje Europos miestų“, – teigia G. Dapkus.

Į Kauną iš Šiaulių studijuoti atvykęs M. Bertulis kainos aspektą išskiria kaip neabejotinai svarbų Kauno pranašumą. „Juk ne visi atvažiavę studijuoti į naują miestą iškart randa darbą, pradžioje dauguma būna išlaikomi tėvų ar gauna minimalų darbo užmokestį, todėl kainos aspektas išties yra svarbus, nors ir ne pagrindinis“, – teigia M. Bertulis.

Lengviau iškilti

Pasak M. Bertulio, Kaunas neabejodamas gali save laikyti studentišku miestu, nes pagrindinio „studentiškam miesto“ atributo – gyvo, aktyvaus jaunimo – čia netrūksta.

„Man gera žiūrėti, kiek daug mano bendraamžių, kolegų aktyviai prisideda prie pokyčių mieste – dalyvauja organizacijų, korporacijų, atstovybių veiklose. Manau, Vilniuje jaunam žmogui sunkiau prasimušti, Kaune lengviau rasti reikiamus kontaktus, tinkamą dėlionės detalę savo projektui ar idėjai.

Kai pradėjau kurti „Kitokius pasikalbėjimus”, man buvo 20 metų. Visi mus noriai įsileisdavo, greitai radome partnerių. Turbūt čia geras pavyzdys, kad kiekvienas Kaune gali įgyvendinti savo idėjas, jei tik turi noro“, – pasakoja M. Bertulis.

Taip pat Kaune studijavęs D. Večerskis sako, kad jeigu prieš 20 metų, jam atvykus studijuoti į Kauną, kas nors būtų parodęs visas galimybes, kurias turi šių dienų studentas, nuo pasirinkimo būtų apsisukusi galva.

„Kaunas pereina į naują augimo etapą. Čia vyksta intensyvus verslo centrų statybų bumas, o juk verslas neinvestuotų, jei nematytų perspektyvų“, – teigia D. Večerskis.

Kaunas pereina į naują augimo etapą. Čia vyksta intensyvus verslo centrų statybų bumas, o juk verslas neinvestuotų, jei nematytų perspektyvų.

Trūksta bendrų pastangų

D. Večerskis įsitikinęs, kad Kaunas turi nemažai stipriųjų pusių, tik dar nesugeba visko parodyti, o stengdamiesi pritraukti jaunimą į Kauną nei pats miestas, nei universitetai nepasiekė to, ką galėtų padaryti suvieniję jėgas.

„Prisistatinėdami kitų miestų, regionų mokiniams ir jų tėvams daugiau laimėtume, jei Kaunas, kaip studentiškas miestas, prisistatinėtų kaip visuma. Kol kas tai yra neišnaudota galimybė ir atsakomybę turi prisiimti tiek miesto politikai, tiek universitetų atstovai“, – pastebi D. Večerskis.

D. Večerskiui pritaria ir G. Dapkus. Jo teigimu, Kaunas turėtų skirti daugiau dėmesio savo, kaip patrauklaus gyventi, studijuoti ir dirbti miesto, įvaizdžio formavimui. Aukštosios mokyklos, veikdamos kartu, pasiektų geresnių rezultatų.

„Dalis Kauno universitetų ir aukštųjų mokyklų skleidžia šią informaciją, tačiau labai trūksta vieningos koordinuotos veiklos ir priemonių, kuriomis galėtų pasirūpinti Kauno miestas, kuriam atvažiuojantis studijuoti jaunimas yra viena iš didžiųjų pajamas generuojančių šaltinių“, – teigia G. Dapkus.

Didesne nauda miestui veikiant kartu neabejoja ir M. Bertulis. Pasak jo, Kaunui trūksta bendros rinkodaros – tiek nukreiptos į turistus, tiek į studentus.  Todėl ir vieno stipraus universiteto Kaune idėja jam atrodo priimtina.

„Manau, būsimiems studentams geriau matyti vieną stiprų universitetą su labai įvairiomis programomis, studentų laisvalaikio išpildymo variantais ir kitais privalumais“, – teigia M. Bertulis.

G. Dapkus taip pat neabejoja, jog „bendrai komunikuojant būtų galima stiprinti Kauno miesto įvaizdį ir pritraukti daugiau stojančiųjų į Kauno miesto aukštąsias mokyklas ir universitetus, taip užtikrinant Kauno miesto ateitį“.