Po visą Lietuvą sukrėtusių Kėdainių rajono įvykių, kai tėvas šulinyje nuskandino du savo mažylius, visuomenės žvilgsnis nukrypo ir į bendruomenes: kodėl tokių šeimų nepastebi jos? Juk šios organizacijos turėtų būti arčiausiai žmonių.
Pasijustų ne vieni
Kokia bendruomenių paskirtis? Ar jos gali sutelkti žmones, pirmosios pastebėti kaimynų bėdas, padėti socialinės rizikos šeimoms? Šie klausimai tapo itin aktualūs. "Bendruomenė turėtų žinoti, kas vyksta aplinkui, stebėti socialinės rizikos, vaikų tinkamai neprižiūrinčias šeimas. Mes turime eiti pas kiekvieną žmogų, bendruomenės privalo tai daryti. Ar jos pajėgios? Ne, – įsitikinęs Čekiškės krašto bendruomenės centro pirmininkas Valentinas Savickas. – Ar įmanoma įtraukti daugiau žmonių į mūsų veiklą, kad galėtume labiau pasirūpinti socialinės rizikos šeimomis? Daugiau žmonių bendruomenių veikloje nebus. Su esamomis pajėgomis turime išmokti tvarkytis."
Pasak šio čekiškiečio, pamačius sąlygas, kuriomis gyvena nereta socialinės rizikos šeima, apima ir siaubas, ir gailestis. "Kaip mes galime padėti? Pagalba turėtų būti teikiama ne pašalpomis, o darbais: reikia eiti pas žmogų, aiškintis problemas ir padėti jas spręsti. Didžiausia problema yra alkoholis. Reikia, kad tokie žmonės pajustų, jog jie nėra vieni. Taip jiems būtų lengviau išbristi iš to liūno", – pastebi V.Savickas.
"Mes visi turėtume labiau įsijungti į bendrą veiklą, įtraukti tuos žmones į talkas, tvarkos akcijas, renginius, pirmieji prie jų prieiti. Pirmiausia mes patys turime eiti į tokius renginius ir vesti kitokias šeimas", – sako Čekiškės bendruomenės centro pirmininkė Laimutė Rutkauskienė.
Kaip gražų bendros veiklos pavyzdį pašnekovė mini Čekiškės miestelio 415-ojo jubiliejaus šventę: "Visi surėmėme jėgas, kartu dirbome, ir nė vienas nepasakė: to ar to nedarysiu. Socialinės rizikos šeimas reikia paraginti dalyvauti renginiuose, bet šventėje nereikia jiems rodyti išskirtinio dėmesio, negalima skirstyti į tokių ar kitokių šeimų grupeles. Jeigu jau jie atėjo – mes visi esame lygūs, kartu dalyvaujame".
Labai pozityviu dalyku moteris vadina galiojančią tvarką, kai pašalpų gavėjai seniūnijoje turi dirbti viešuosius darbus. "Turi būti ir švietėjiška veikla, kad socialinės rizikos šeimos po truputėlį artėtų prie tų miestelio žmonių, kuriems mes dirbame", – sako L.Rutkauskienė. Ji pastebi galiojantį stereotipą: dauguma gyventojų įsivaizduoja, kad bendruomenės skirtos projektams rašyti. "Bendruomenės veikla turėtų prasidėti ne nuo projekto rašymo, o nuo bendravimo, gyventojų telkimo. Jei bendruomenė neparašė projekto, nereiškia, kad ji silpna. Gal mes neturime buhalterio, gal idėjos, gal mums dar nereikia verslo, kurį kartais siūloma daryti bendruomenėms? Gal mums paprasčiausiai reikia žmogiško bendravimo, nes, jei atsitiks bėda, mes net nežinosime, kad tam žmogui reikėjo padėti", – svarsto bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, steigiant bendruomenę, buvo įvardyti tokie siekiai: kad Čekiškėje neapmirtų kultūra, bendradarbiautų visos kartos, būtų saugomos tradicijos, rūpinamasi miestelio švara, tvarka.
Steigė projektams rašyti
V.Savickas atviras: jo vadovaujama bendruomenė buvo įsteigta tam, kad būtų galima rašyti projektus. "Mano tikslas steigiant bendruomenę buvo, kad ES pinigai per Vietos veiklos grupę (VVG) patektų į mūsų miestelį. Įsikūrėme, kaip sakoma, laiku ir vietoje – kartu su seniūnija, savivaldybe parengę projektą šaligatviams Čekiškės Ateities gatvėje įrengti, jį laimėjome", – pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Jis apgailestavo, kad, surinkus medžiagą knygai apie holokaustą Čekiškėje, ji nebuvo išleista – šiam projektui nebuvo skirta parama. "Žydai Čekiškės istorijoje suvaidino reikšmingą vaidmenį. Miestelyje yra išlikusi sinagoga, tik čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo visiškai nebeliko. Vienai Kauno žydų bendruomenių sinagoga grąžinta, tačiau ji apleista. Atrodo, kad patys žydai kol kas nežino, ką su ja daryti, mažai rodo iniciatyvos. Tiesa, žydai dabar Čekiškėje negyvena. O gyvybę sinagogoje turėtų palaikyti jie", – įsitikinęs V.Savickas.
Pasak jo, bendruomenių projektinę veiklą stabdo lėšų trūkumas. "Paprastai finansuojama tik 70–90 proc. projekto vertės. Mūsų nuolatinis galvos skausmas – iš kur gauti trūkstamą dalį lėšų? Verslo įmonių Čekiškėje neturime, visą laiką reikia elgetauti – vaikščioti kepurę atkišus: paremkit, paremkit", – užsiminė bendruomenės pirmininkas.
Kitų kandidatų nebuvo
"Norisi, kad kaime būtų mažiau geriama. Tam jaunimui reikia ne tik daugiau veiklos sukurti, bet ir sudominti juos ta veikla. Taip būtų lengviau ištraukti juos iš to rato, į kurį jie dabar neretai patenka: geria tėvai – geria ir vaikai", – čekiškiečių mintims pritaria toje pačioje seniūnijoje įsikūrusio Liučiūnų krašto bendruomenės centro pirmininkė Marytė Rastauskienė.
Tai bene gausiausia rajono bendruomenė: jai priklauso per 200 narių. Kitaip tariant, beveik pusė Liučiūnų kaimo gyventojų. O daug didesnių miestelių bendruomenėms dažnai priklauso vos keliolika ar keliasdešimt entuziastų.
Devynerius metus – beveik nuo pat bendruomenės įkūrimo – jai vadovaujanti M.Rastauskienė vardija reikšmingiausius projektus: Liučiūnuose pastatyta vandens gerinimo stotis, įsigyti treniruokliai, kuriais gali naudotis visi liučiūniškiai, įrengtas bendruomenės kambarys, nupirkti kompiuteriai, multimedijos aparatas, filmavimo kamera, surengta daug švenčių, kelionių.
Bendruomenės centro pirmininko pareigos atima daug laiko. Moteris sakosi pavargusi nuolatos dirbti darbą, už kurį neatlyginama, dėl to iš pradžių atsisakiusi dalyvauti pernai vykusiuose bendruomenės centro pirmininko rinkimuose. "Vyras grasino iš namų išvarytI, jei vėl imsiuosi vadovauti bendruomenei. Bet per susirinkimą, kai reikėjo registruoti kandidatus, kitų kandidatų nebuvo, visi sakė – siūlome Marytę Rastauskienę. Įkalbėjo, kad padės, kartu dirbs. Grįžau namo, ačiū Dievui, ir vyras neišvarė", – šyptelėjo M.Rastauskienė.
Aikštelę įsirengė patys
M.Rastauskienė patvirtina žinomą tiesą: kartais, kad pakeistum skurdžią aplinką ar sukurtum naują, nereikia rašyti jokių projektų. "Taip pernai vietos ūkininkų padedami įrengėme paplūdimio tinklinio aikštelę. Jaunimas nukasė juodžemį, ūkininkai parūpino ir atvežė smėlio, tinklą jaunimas savo lėšomis nusipirko – ir turime aikštelę, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė. – Kitas pavyzdys – Liučiūnų krepšinio komanda, kuri neturėjo kur treniruotis. Sutarėme su Čekiškės gimnazijos direktoriumi Ričardu Saltonu, ir dabar mūsų komanda dvi valandas per savaitę nemokamai sportuoja gimnazijos sporto salėje."
Bendruomenės centras vykdo daug projektų, organizuoja šventes kartu su kultūros centru. Paskutinė tokia šventė – eglutės įžiebimas. Prie Vilkijos kultūros centro Liučiūnų laisvalaikio salės buriasi kolektyvai: vaikų dramos teatras, vyrų instrumentinė grupė, moterų vokalinis ansamblis, rankdarbių klubas. Nemaža dalis jų narių yra ir bendruomenės nariai. Bendradarbiavimo neapsunkina atstumas: laisvalaikio salės ir bendruomenės centro patalpos – tame pačiame buvusiame kolūkio kontoros pastate. Tai tikras Liučiūnų centras. Čia įsikūrusi ir pradinė mokykla, ir biblioteka, ir bendruomenės pastangomis išsaugotas medicinos punktas.
Suburia kaimų gyventojus
Per vieną bendruomenės projektų įsigytas multimedijos aparatas dažnai naudojamas renginiuose. "Tai skaidres, tai nuotraukas per jį demonstruojame. Be to, jei ne šis aparatas, šiuo metu Kauno rajone vykstančiame sveikatingumo projekte nebūtume galėję dalyvauti. Juk trenerį matome tik pasitelkę internetą, o prie kompiuterio ekrano daug žmonių nesusiburs, kad galėtų matyti transliuojamus pratimus", – pastebėjo Liučiūnų laisvalaikio salės kultūrinės veiklos organizatorė Elena Tarolienė.
Kas treji metai Liučiūnų krašto bendruomenės centras organizuoja šventę "Po tėviškės medžiais" – susirenka vienuolikos aplink Liučiūnus išsibarsčiusių kaimų gyventojai. "Paskutinįkart į šventę susirinko apie 500 žmonių. Ir tie, kurie dabar čia gyvena, ir išvažiavusieji. Jie norėtų, kad tokia šventė būtų rengiama kasmet. Tačiau tai yra didžiulis organizacinis darbas. Neturime pakankamai pajėgų, kad tokią šventę galėtume rengti kasmet", – užsimena M.Rastauskienė, jau pradėjusi ruoštis šių metų liepą vyksiančiai apylinkės kaimų šventei.
Prie laisvalaikio salės ir bendruomenės centro pastato Liučiūnuose visuomenės poreikiams palikti 2 ha žemės. "Anksčiau čia buvo stadionas – kai kur likusios senosios dangos. Būtų gerai čia įrengti stadioną su futbolo danga, krepšinio aikštelę. Jaunimui prasmingos veiklos būtų daugiau", – apie ateities planus užsiminė M.Rastauskienė.
Naujausi komentarai