Atsimuša kaip į sieną

Į redakciją dėl šio kaimyno kreipėsi neapsikentusi gyventoja, nenorėjusi viešinti savo vardo ir pavardės. Jos pasakojimą patvirtino daugiabučio bendrijos pirmininkė, taip pat ir „Kauno dienos“  fotokorespondentės užfiksuotos nuotraukos.

„Turime tokią problemą daugiabutyje. Vienas kaimynas kaupia šiukšles. Dabar jo butas pilnas šiukšlių. Durys net nebeatsidaro, tai jis persikraustė į namo rūsį ir ten pradėjo miegoti. Šiukšles toliau renka iš konteinerių ir krauna. Dabar jau neįmanoma ir rūsyje praeiti, pasiekti savo sandėliukų“, – skundėsi skaitytoja.

Namo gyventojai nebežino, ko griebtis, – atliekomis ir daiktais užgriozdintas ne tik kaimyno butas, bet ir rūsys. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Anot jos, namo gyventojai ne tik vienas kitam pasibėdoja. „Namo pirmininkė kreipėsi visur, atsimuša kaip į sieną. Buvo parašiusi, jei neišsineš daiktų iš bendro naudojimo rūsio, pasamdys mašiną, viską išveš ir išmes, o jis už tai turės susimokėti. Bet jis nekvailas ar vargšas. Nulėkė pas teisininkus“, – dėstė kaunietė.

Iš advokatų kaimynas, pasak moters, grįžo su perspėjimu, kad jeigu kas palies jo daiktus, jis galės kreiptis į teismą.

Baisu dėl ligų

Bendrijos pirmininkė Laima gyvena tame pačiame aukšte kaip ir minėtas vyras. Ji papildė, kad kaimynas į trijų kambarių butą šiukšles tempė tiek, kiek ji pamena.

Dabar jo butas pilnas šiukšlių. Durys net nebeatsidaro, tai jis persikraustė į namo rūsį ir ten pradėjo miegoti. Šiukšles toliau renka iš konteinerių ir krauna.

„Dabar šiukšlės jau netelpa ten. Nuolat gyvena rūsyje. Nuo praėjusių metų. Žmonės dabar nuo visokių ligų miršta, o jis viską tempia į rūsį. Kas žino, ko jis prisinešęs į butą, į rūsį. Baisu pagalvoti. Žmonės bijo eiti į rūsį“, – pasakojo Laima.

Į butą pašalinių jis neįsileidžia, tad ir atvykusi policija ar iškviesti savivaldybės atstovai lieka už durų. Pastaruosius pirmininkė buvo nuvedusi ir į rūsį, bet realios pagalbos, kaip suvaldyti kaimyno aistrą viską kaupti, nesulaukė.

„Buvo atėjusios tokios moterys. Ir kaip tik sutapo, kad lauke atšalo oras ir pradingo smarvė, o prieš tai buvo karšta ir visa laiptinė dvokė nuo jo šiukšlių. Buvo neįmanoma. Nemoku net pasakyti, kokia tvyro smarvė. Jis ten turi visko prisinešęs. Smarvė – kaip iš lauko tualeto“, – lygino namo pirmininkė.

Nuvestos į rūsį, Laimos teigimu, savivaldybės atstovės situacijos nesureikšmino. „Joms nieko baisaus ten nebuvo. Pažiūrėjo, pažiūrėjo ir išėjo. Aš pati į rūsį negaliu eiti, nes susinervinu ir paskui iki penkių ryto neužmiegu“, – sakė Laima.

Pernai prieš Naujuosius ji nuvyko su pareiškimu į policiją. Sakė, kad atvyks apžiūrėti per savaitę, bet, gyventojos žiniomis, taip ir nepasirodė iki šios savaitės, kol kita kaimynė neapsikentusi ėmė ir iškvietė pareigūnus.

„Atvykus policijai kaimynas išėjo į koridorių ir pradėjo rėkti „Duokit man dar vieną sandėliuką!“ Taip rėkė! Bet juk kiekvienam butui po sandėliuką duota, ir viskas“, – atsiduso pirmininkė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Artimieji ir teismas

Gyventojai klausia, kaip elgtis su tokiu piliečiu, kaip jį paveikti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė komentavo, kad pagal esamą tvarką ir įstatymus kaimynai apsiginti nuo į savo butą šlamštą tempiančių asmenų keliamo gaisrų, smarvės, parazitų pavojaus gali vadovaudamiesi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu bei Civiliniu kodeksu.

Ji gyventojams iš pradžių patartų ieškoti ir kreiptis į buto savininko giminaičius – gal jie padės išspręsti problemą. Jei ne, tuomet belieka civiline tvarka kreiptis į teismą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas nėra gavęs skundų dėl šio gyventojo. Gyventojo artimuosius, o po to teismą mini ir savivaldybės atstovai.

„Tokiais atvejais bandome ieškoti artimųjų, pasitelkti juos į pagalbą. Socialiniai darbuotojai bando įkalbėti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau retai tokie įkalbinėjimai pasiteisina. Iš socialinės pusės bandytume organizuoti asmeniui socialinę pagalbą, t.y. padėti suprasti ir įveikti sunkumus, kurie galimai lemia jo polinkį kaupti šiukšles“, – teigė Kauno savivaldybės Socialinės paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas patvirtino, kad savivaldybei ši bėda žinoma. „Praėjusių metų rugsėjį Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas skundas dėl V.Griniaus g. 3 gyventojo, kuris kaupia šiukšles nuosavame bute. Atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, dalyvaujant Vilijampolės seniūnijos atstovui ir namo bendrijos „Audėjas“ pirmininkei“, – komentavo R.Vilimas. Patikrinimo metu, anot jo, į buto patalpas niekas neįsileido, laiptinėje blogas kvapas nebuvo jaučiamas, aukšto laiptų aikštelėje tarakonų ar kitų kenkėjų neužfiksuota.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Atvykęs į skyrių buto savininkas nurodė, kad bute laiko sendaikčius, gendančių produktų nekaupia, gyvūnų neaugina, įsileisti į privačią nuosavybę nesutinka. Jeigu buto savininkas, gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiame bute ilgą laiką neūkiškai prižiūri gyvenamąsias patalpas, kaupia jose atliekas, dėl kurių atsiranda kenkėjų, į savo butą nieko neįsileidžia, bendrija turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti savininką savo lėšomis pašalinti bute susikaupusias atliekas ir atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ar kitų kenkėjų pašalinimo darbus“, – išeitį siūlė R.Vilimas.

Komentaras

Raimonda Lazauskienė

Advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė

Rekomenduojama, prieš kreipiantis į teismą, mėginti ginčą išspręsti taikiai, t.y. daugiabučio gyventojai gali kreiptis į namo administratorių, kuris netvarkingam buto gyventojui pateikia pretenziją, kurioje yra prašoma gražiuoju susitvarkyti gyvenamąsias patalpas, šiam veiksmui atlikti yra nustatomas protingas terminas.

Jeigu per nustatytą terminą neįvykdomi reikalavimai, asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. 1 dalį, kuri numato, kad jei asmuo pažeidžia savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles, gali užsitraukti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. To paties straipsnio 2 dalis teigia, kad už pakartotinį pažeidimą asmuo užsitraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos, 25.32 punktas draudžia asmenims kaupti įvairias atliekas, maisto produktus ir panašias medžiagas asmenims priskirtose ir bendrojo naudojimo patalpose, kur gali būti skatinamas parazitų ar graužikų veisimasis.

Iš šios situacijos matoma, kad gyventojai baiminasi dėl galimų parazitų ar graužikų veisimosi, dėl ko gali atsirasti įvairių užkratų, taigi gyventojas, kuris kaupia įvairias šiukšles, gali būti nubaustas administracine tvarka ir gauti baudų. Vis dėlto, jeigu gaunamos baudos jo nesustabdo ir nepriverčia susitvarkyti, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis minėta norma, bet kuris kaimynas civiline tvarka turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti asmenį susitvarkyti gyvenamąsias patalpas, išvežti šiukšles, dezinfekuoti patalpas ar atlikti kitokio pobūdžio veiksmus.