Senamiestyje, žalumos apsuptyje, nuošaliau nuo miesto šurmulio ar ant upės kranto – visos šios galimybės, apie kurias kiti gali tik pasvajoti, kauniečiui yra ranka pasiekiamos. Pasirinkimas iš tiesų didelis, o kam prioritetą teikia patys laikinosios sostinės gyventojai?
Jei galėtų rinktis – gyventų prie upės arba užmiestyje
Vieta. Renkantis būstą Kauno gyventojui ji yra esminis kriterijus. „Norstat LT“ vykdytoje apklausoje, kurioje siekta išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus gyvenamąjį būstą renkasi lietuviai, vietą paminėjo net 72 proc. respondentų iš Kauno. Kęstutis Vanagas, apklausą inicijavusios statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas, sako, kad vietos klausimas yra paradoksalus, nes dažniausiai gyventojams yra geriausia ta vieta, kur jie gyvena ar kur ruošiasi įsigyti butą.
„Žmonės dažnai kaip vieną svarbiausių prioritetų įvardija vietą, tačiau galvoja apie skirtingus dalykus. Vieni sakydami, kad jiems svarbiausia vieta, įsivaizduoja Panemunę, kiti – Žaliakalnį, treti – centrinę miesto dalį. Nors visi įvardija kaip svarbiausią kriterijų aplinką, ta aplinka gali labai stipriai skirtis“, – sako K.Vanagas.
Paprašyti patikslinti, kokioje vietoje norėtų gyventi, kauniečiai dažniausiai minėjo užmiestį (51 proc.) ir vietą prie vandens telkinio (46 proc.) – upės ar ežero. Apie gyvenimą prie miško svajoja 37 proc. kauniečių, miegamajame rajone – 27 proc., miesto centre – 18 proc., Senamiestyje – 11 proc. Respondentams buvo leidžiama rinktis ne vieną atsakymą.
K.Vanagas sako, kad toks gyventojų pasirinkimas nestebina. Kauniečiai kurį laiką sparčiai judėjo iš miesto į priemiesčius, tačiau visai neseniai atrado naujus traukos centrus ir judėjimo kryptis pasikeitė: tai atsispindi ir apklausoje.
„Jei to paties miesto gyventojų prieš keliolika metų būtume paklausę, vyrautų nuomonė, kad geriausia gyventi yra užmiestyje. Tuo metu Kaunui buvo būdinga itin sparti priemiesčių plėtra. Dabar nuomonės pasiskirsčiusios apylygiai. Per kelerius metus ant upių krantų iškilę gyvenamųjų namų kvartalai įtikino, kad centrinėje miesto dalyje galima gyventi kokybiškai. Iš čia ne tik patogu per kelias minutes pasiekti svarbiausias miesto vietas, bet ir nuolat mėgautis gaiviu oru ir gyventi apsuptam žalumos“, – teigia „YIT Kausta“ vadovas.
Bendrovė šalia upės vysto ne vieną projektą. Šalia Nemuno šlaito ir Panemunės šilo auga gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“, o dešinėje Neries pakrantėje, „Piliamiestyje“, priešais Kauno pilį, jau iškilo pirmieji du kvartalo daugiabučiai.
Sulaukė populiarumo
„YIT Kausta“ prie upės plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo „Šilo namai“ statyba įsibėgėja – šiuo metu vykdomas jau penktasis statybų etapas, kurio metu šalia Nemuno iškils dar vienas kvartalo daugiabutis. Penkių aukštų daugiabutyje bus įrengti 25 nauji dviejų ir trijų kambarių, 41–71 kv. m ploto butai.
„Iš praktikos galiu patvirtinti, kad būstai, statomi šalia upių, parkų ar miškų, sulaukia ypatingo klientų susidomėjimo. Šio kvartalo teikiama privilegija – galimybė gyventi ramioje, švarioje, žalumos apsuptoje, tačiau strategiškai patogioje vietoje, iš kurios per keliolika minučių galima pasiekti svarbiausias miesto vietas“, – pasakojo K.Vanagas.
„Šilo namų“ teritorijoje sukurtos jaukios žaliosios zonos, pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelės. Greta daugiabučio bus įrengta 24 vietų požeminė ir dar 20 vietų – antžeminė – automobilių stovėjimo aikštelės. Iš viso „Šilo namų“ kvartalo plėtrą numatyta vykdyti 6–7 etapais.
Projektas sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Šiemet „Šilo namai“ paskelbti vienu iš penkių geriausių Baltijos šalių gyvenamojo būsto projektų.
Kitas prie upės esantis vystomas bendrovės „YIT Kausta“ – Piliamiesčio – kvartalas plėtojamas 3,43 ha ploto teritorijoje esančioje Neries pakrantėje. Čia į pirmuosius du daugiabučius artimiausiu metu įsikels 60 šeimų. Ypač didelio susidomėjimo ir išankstinių rezervacijų sulaukė šalia upės pastatytas šešių aukštų daugiabutis, iš kurio atsiveria plati panorama į Kauno senamiestį ir Kauno pilį.
„Per trumpą laiką Piliamiestis virto traukos centru ne tik čia apsigyvenusiems, bet ir visiems kauniečiams – sutvarkius krantinę, nutiesus dviračių ir pėsčiųjų takus, apsauginio pylimo dalyje suformavus amfiteatrą, pavyko šią miesto dalį paversti modernaus miestiečio gyvenimo būdą atitinkančia vieta. Manau, todėl šis projektas ir sulaukė tokio populiarumo“, – sako statybų bendrovės vadovas.
Pastatyti daugiabučiai – tik pirmasis Piliamiesčio plėtros etapas. Po pusmečio planuojama baigti dar du gyvenamuosius namus: 32 butų keturių aukštų namą ir 30 butų šešių aukštų daugiabutį. Iš viso per šešerius metus centrinėje miesto dalyje esančiame kvartale numatyta pastatyti 11 statinių – gyvenamųjų namų ir daugiafunkcį pastatą su biurų ir prekybinėmis patalpomis.
Pirmiausia – praktiškumas
Kokie kiti kriterijai kauniečiams yra svarbūs renkantis būstą? Iš apklausos paaiškėjo, kad kauniečiai – praktiški žmonės. Jie dažniausiai rinkosi tuos būsto aspektus, kurie palengvina buitį. 69 proc. gyventojų teigė, kad jų svajonių būstą išlaikyti turėtų kainuoti kuo mažiau.
Ne mažiau svarbu – patogus susisiekimas: 68 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai norėtų gyventi ten, iš kur galima paprastai ir lengvai pasiekti pagrindines miesto vietas. Tiesa, nors ir svajonė, tačiau ji turi būti už prieinamą kainą, teigė 66 proc. kauniečių.
Kaip pastebi K.Vanagas, mažiau dėmesio sulaukė tie būsto aspektai, kurie yra individualūs ir kuriuos gali lemti pats žmogus. „Tarkime, būsto dydis buvo svarbus 37 proc. kauniečių. Nemažai Kauno gyventojų dėmesį skyrė aplinkai. 44 proc. svarbu gyventi ten, kur saugu ir netriukšmaujama. Panašus procentas (37 proc.) akcentavo gerus santykius su kaimynais ir draugiškos bendruomenės svarbą. Namų aplinka turėtų būti ne tik saugi, bet ir patogi: 42 proc. norėtų gyventi ten, kur oriai galėtų įsikurti ne tik patys gyventojai, bet ir jų automobilis.
Naujausi komentarai