Rinkodaros strategija

Turizmas – viena sričių, iš kurios Kaunas siekia gauti pajamų, tad taikomos įvairios reklamos strategijos užsienio turistų dėmesiui patraukti. Kitokių sprendimų reikia ieškoti norint privilioti investuotojus, kad šie Kaune įkurtų naujų darbo vietų.

„Mūsų rinkodaros strategiją lemia daugybė veiksnių: ir rinkos, kuriose reklamuojame Kauną, ir vertės pasiūlymas, kurį galime jose pristatyti. Žinoma, norėtume, kad apie Kauną sužinotų kuo daugiau žmonių pasaulyje, tačiau konkrečius mūsų pasirinkimus lemia turizmo tendencijos, miesto plėtros strategija, gana kuklūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, reali turizmo produktų pasiūla mieste (nauji kultūros, sporto ir pramogų objektai, renginiai, apgyvendinimo įstaigos ir pan.) ir kiti veiksniai“, – dienraščiui komentavo VšĮ „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.

Jis aiškino, kad rinkodaros planai peržiūrimi kasmet ir atitinkamai atnaujinami pagal poreikį ir tų metų tendencijas.

„Akivaizdu, kad, atsigaunant po pandemijos, akys į Kauną krypo kaip Europos kultūros sostinę. Savo komunikacijos strategiją tuomet derinome su programos „Kaunas 2022“ akcentais. Galiu išduoti, kad daug dėmesio 2024-aisiais skirsime šeimų turizmui, kultūros ir architektūros mylėtojams“, – kalbėjo turizmo ekspertas.

Pasak T. Stankevičiaus, Kaunas tikslines rinkas irgi renkasi pagal daugybę kriterijų, tokių kaip ilgametis įdirbis, miestus, kuriose dirba partneriai. Dėmesio skiriamas užsienio miestams, iš kurių į Kauną atskrenda turistų.

„Nereikia slėpti, kad lankomumo dinamikai įtakos turėjo ne tik pandemija, bet ir geopolitinė regiono situacija, todėl kartais tenka galvoti ne apie žingsnius pirmyn ir tolyn, o kaip susigrąžinti ar kuo pakeisti įsibauginusius keliautojus.

Šiuo metu esame planavimo stadijoje, bendraujame su partneriais, deriname kampanijas, siekiame užtikrinti optimalią jų sklaidą ir įvairiapusiškumą. Jos dažniausiai startuoja, kad Kaunas atsirastų atostogas planuojančių žmonių akiratyje“, – apie tai, kad miesto rinkodara taikoma ir prie užsieniečių atostogų, užsiminė „Kaunas IN“ vadovas.

Pristatymas: „National Geographic“ rašė apie kaunastišką gatvės meną. / „Kaunas IN“ nuotr.

Įvairios reklamos

Reklamuojant Kauną užsienio šalyse pasitelkiami ir tradiciniai metodai, kai tam tikrose vietose kabinami plakatai su žinute. Tačiau turizmo ekspertai vardija ir kitas priemones, kurios į Kauną privilioja ne tik pavienių turistų, bet ir didelių delegacijų.

„Pernai Helsinkyje važinėjo autobusai su Kauno pilies vaizdais, „National Geographic“ rašė apie kaunastišką gatvės meną, o ieškantiems kelionių skaitmeninėje erdvėje švysčiojo pranešimai apie galimybę apsilankyti mūsų mieste. Organizavome arba prisidėjome prie žurnalistų, kelionių organizatorių ir nuomonės formuotojų vizitų iš kitų šalių, Kauno pristatyti vykome į visoje Europoje vykusias muges, taigi priemonių arsenalas – tikrai įvairus“, – apie Kauno reklamas svečiose šalyse kalbėjo T. Stankevičius.

Pasak „Kaunas IN“ vadovo, fizinės reklamų kampanijos tradiciškai vykdomos, bet jų vis mažėja – po truputį Kauno reklamos persikelia į skaitmeninę erdvę tiek dėl pasiekiamumo, tiek dėl tvarumo aspektų,  taip pat – pamatuojamo šių kampanijų poveikio.

Daug dėmesio 2024-aisiais skirsime šeimų turizmui, kultūros ir architektūros mylėtojams.

„Pernai du vasaros mėnesius straipsnis apie Kauną skraidė „Wizzair“ kelionių žurnale, su Kauno reklamomis važinėjo autobusai, informacija apie Kauną pasirodė informaciniame Eurolygos finalinio ketverto leidinyje, sklido po kitas šalis įvairiais maršrutais“, – dar kelis reklamos pavyzdžius įvardijo pašnekovas.

Jis pripažino, kad užsienio turistams vis dar labai patinka turizmo informacijos centre pasiimti popierinį Kauno žemėlapį, kuriame pavaizduotos lankytinos vietos, viešosios maitinimo įstaigos ar kita naudinga informacija. Be to, žinia apie Kauną skleidžiama ir kelionių mugėse, „Kaunas IN“ interneto puslapyje.

„Atskiras segmentas, prie kurio aktyviai dirbame, – konferencijų ir renginių turizmas. Dėl šios strategijos viešbučiai Kaune užsipildo ne tik turizmo piko laikotarpiais, bet ir kitu metu. Tai didžiulį potencialą turinti sritis, laukianti dėmesio ir neabejotinai atsipirksiančių investicijų“, – pažymėjo T. Stankevičius.

Turizmo ekspertas pripažino, kad kartais pareklamuoti Kauną visai nieko nekainuoja, tačiau iš kitų šalių sulaukiama labai šiltų atsiliepimų ir didelės sklaidos.

„Vis dėlto kartais sėkmingos kampanijos yra spontaniškos ir nieko nekainuoja arba kainuoja labai mažai. Dažniausiai suveikia reagavimas į aktualijas, kaip, pvz., sveikinimo žinutė Latvijos auditorijai, šiai šaliai laimėjus medalius ledo ritulio čempionate ar reakcija į krepšininkų komentarus po svarbių rungtynių. Tokios reakcijos sulaukia didelio pasiekiamumo“, – pažymėjo „Kaunas IN“ vadovas.

Nekainavo: pasveikinus Latviją ledo ritulio čempionate laimėjus medalį, atskriejo daug teigiamų žinučių. / „Kaunas IN“ nuotr.

Paveldo akcentai

Pernai Kaunas tapo UNESCO pasaulio paveldo dalimi, tad neabejojama, kad dabar tarpukario modernizmo korta viliojant turistus bus metama gerokai dažniau.

„Modernizmas visada buvo svarbi mūsų rinkodaros strategijos dalis – tai kažkas unikalaus, itin susipynusio tiek su Kauno, tiek ir su visos Lietuvos istorija. Jis visada turėjo savo gerbėjų, tačiau, pelnius UNESCO titulą, žinoma, dėmesio atsirado daugiau. Tai, be abejo, labiau atsispindės ir kampanijose, atsiskleis mūsų vizualiniuose sprendimuose.

Svarbu paminėti, kad prisiimame šiek tiek ir švietėjišką misiją – organizuojame ekskursijas (vasarį kaip tik startuoja dar vienas Turizmo informacijos centro kolegų organizuojamas ekskursijų ciklas „Modernizmas per pietų pertrauką“), renginius, rašome straipsnius, kurių tikslas – supažindinti miestiečius ir Kauno svečius su modernizmo svarba, raiška ir patiems tapti šio reiškinio ambasadoriais“, – kalbėjo T. Stankevičius.

Jis pasiūlė atkreipti dėmesį į paveldo akcentus net ir žiūrint tarptautines „Žalgirio“ varžybas. Mat iš „Žalgirio“ arenos reklamjuostėse vis švysteli pasiūlymas pamatyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą modernizmą Kaune.

„Modernistiniuose Kauno pastatuose gali gyventi, apsilankyti juose esančiuose muziejuose, apžiūrėti iš vidaus gaudamas įvairių paslaugų, todėl šį modernizmo artumą ir atpažįstamas jo formas tikrai išnaudosime ir savo reklamos kampanijose“, – pridūrė „Kaunas IN“ vadovas.

Auditorija: į Kauną savaitgalio kelionės kviestos latvių šeimos. / „Kaunas IN“ nuotr.

Skirtingos kampanijos

Turizmo ekspertas pripažino, kad kiekvienai šaliai reikia skirtingų reklamų, vis kitokių akcentų, kurie galėtų patraukti konkrečios šalies turistus ir paskatinti juos atrasti Kauną.

„Vienareikšmiškai kiekvienai rinkai, šaliai, jos regionui ar miestui pritaikomi skirtingi akcentai. Kai norime, kad savaitgalį Kaune praleistų šeima iš Latvijos, pasikviečiame nuomonės formuotojų šeimą, kurie apie savo pramogas Kaune papasakoja kitiems potencialiems keliautojams Latvijoje.

Suomiai dievina gamtą, sodus, domisi medine architektūra, todėl jiems skirtos reklamos bus kitokios. Vokiečius labai domina istorija, lenkus – jų istorijos ženklai Kaune. Kiekvienoje rinkoje pasitaiko nišinių pramogų mėgėjų – populiarėja tamsusis, pramonės, filmų turizmas. Apie šias temas irgi visuomet stengiamės papasakoti“, – skirtingų šalių turistų domėjimosi lauką apžvelgė T. Stankevičius.

Jis laikėsi pozicijos, kad reklamos kampanijos sėmę lemia įvairūs kriterijai: pasiektų vartotojų skaičius, kiek potencialių keliautojų pamatė tą reklamą, kiek žmonių, pažiūrėję ją, nusprendė atvykti į Kauną.

„Manau, kad visų šių veiksnių visuma lemia, ar kampanija efektyvi. Kad ir kokia būtų stipri viena kampanija, nuolatinio srauto ji nesukurs arba tas srautas bus labai laikinas, todėl stengiamės, kad mūsų metamas tinklas būtų platus ir spalvotas“, – pridūrė turizmo ekspertas.

Strategija: T. Stankevičius pasakojo, kad skirtingose šalyse naudojamos vis kitokios Kauno reklamos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Auditorijos segmentai

Rinkodaros strategija taikoma ne tik pagal konkrečios šalies žmonių pomėgius, tačiau ir pagal amžių, kitus auditorijos kriterijus. Todėl Kauno reklamomis užsienyje norima privilioti skirtingų žmonių, kad jie mūsų mieste galėtų atrasti širdžiai artimų potyrių.

„Prie anksčiau jau minėtų segmentų dar kaip bendrą vardiklį visose rinkose išskirčiau patį požiūrį į keliavimą. Į Kauną siekiame pakviesti keliautojų, kurie nori lėtai, atidžiai pažinti mūsų miestą ir patirti viską, ką jis gali pasiūlyti: apsilankyti muziejuose, galerijose, restoranuose, renginiuose, patirtinėse ekskursijose, susipažinti su įvairių Kauno bendruomenių istorija ar pačiomis bendruomenėmis. Tokią poziciją bandome perteikti ir savo komunikacija socialiniuose tinkluose, organizuojamuose pažintiniuose renginiuose“, – teigė T. Stankevičius.

Turistams Kaunas pristatomas kaip miestas, kuriame gera būti, patirti, pasidžiaugti, susipažinti. Norint privilioti verslo bendruomenę, tenka rinktis kitokią strategiją. Šiai auditorijai Kaunas pristatomas ir autoritetinguose tarptautiniuose leidiniuose.

„Kaunui pristatyti užsienio verslo bendruomenėms naudojami kanalai dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos naudojame turistams pritraukti. Potencialiam investuotojui neužtenka vien parodyti reklamą,  publikuojami straipsniai yra labiau analitinio pobūdžio, parodant, kad Kauno verslo ekosistema yra palanki naujiems investuotojams. Pristatant Kauną užsienio verslui daug dirbama su nacionaliniais partneriais – „Investuok Lietuvoje“ ir kt., kurie turi stiprų įdirbį ir intensyviai dalyvauja tarptautinėse verslo parodose“, – kaip bandoma atkreipti užsienio verslų dėmesį, komentavo „Kaunas IN“ vadovas.

Pasak jo, vienas didesnių projektų, kurį vertėtų paminėti, – straipsnis prestižinio JAV leidinio „Newsweek“ apžvalgoje. Šis leidinys leidžiamas jau daugiau kaip 80 metų, pasiekia apie 100 mln. pasaulinę auditoriją, kurioje – įtakingi tarptautinių verslo sprendimų priėmėjai.

„Šio leidinio apžvalgoje, dedikuotoje Lietuvai pristatyti, ypatingas dėmesys skirtas Kaunui, kuris pristatytas ne tik šalies, bet ir regiono kontekste: dėl savo nuolat augančios populiacijos, intensyvėjančios industrijos koncentracijos, universitetinės aplinkos ir logistinio patrauklumo Kaunas vadinamas ne tik antruoju pagal dydį Lietuvos miestu, bet ir ketvirtąja trijų Baltijos šalių sostine po Talino, Rygos ir Vilniaus“, – Kauno svarbą tarptautiniame kontekste išskyrė T. Stankevičius.

„Dėl čia įsitvirtinusių technologinių ir sveikatos apsaugos industrijų miestas pramintas Baltijos šalių Bostonu, o jame veikiantis Kauno technologijos universitetas išugdo daugiausia IT specialistų regione ir kartais pavadinamas baltiškąja garsiojo MIT (Masačusetso technologijos instituto – red. past.) versija“, – rašoma „Newsweek“ parengtoje apžvalgoje, Kaunui ir jo svarbai regione apibūdinti pasinaudojant Amerikos skaitytojams geriausiai žinomais pavyzdžiais.