Nedraugiški vairuotojai

"Kauno dieną" pasiekė kaunietės Zitos Valterienės skundas, kad viešuoju transportu fizinę negalią turintiems asmenims važiuoti yra labai nepatogu. Moteris pasakojo, kad dažnai autobusai sustoja toliau nuo stotelės, vairuotojai nenuleidžia rampos, todėl neretai tenka laukti kito autobuso ar troleibuso.

"Visą gyvenimą naudojuosi viešuoju transportu, tačiau tokio košmaro ir nepakantumo, kai atsisėdau į vežimėlį, nesu patyrusi. Dabar keliaujant iškyla galybė problemų. Aš dar galiu judėti, bet ką daryti tiems žmonėms, kurie iš viso yra prikaustyti? Jie turi namuose sėdėti? Aš noriu gyventi, noriu džiaugtis Kaunu, bet vairuotojai labai pikti, nieko nepadeda", – piktinosi Zita.

Moteris pasakojo, kad norisi nusilenkti vairuotojui, kuris tinkamai sustoja prie stotelės, išlipa ir neniurzgėdamas padeda, tačiau tokių ji retai sutinka. Dažniau viešojo transporto keleiviai ištiesia ranką ar padeda įvažiuoti į vidų, todėl kelionės į miesto centrą dažnai apkarsta. Z.Valterienė džiaugėsi, kad bent jos vyras yra sveikas, tad jam nereikia klausytis vairuotojų burbėjimų ir maldauti pagalbos.

Žada rengti mokymus

Bendrovės "Kauno autobusai" atstovas Kamilis Doveika tikino, kad konfliktai tarp autobusų ar troleibusų vairuotojų ir žmonių turinčių judėjimo negalią kyla retai. Jo duomenimis, per šiuos metus buvo užregistruotas tik vienas skundas. Žinoma, neatmetama tikimybė, kad keleiviai patenka į nepatogią situaciją, tačiau bendrovės atstovams apie tai nepraneša.

"Pakalbinus vairuotojus, šie sakė, kad didesnių konfliktų nėra buvę. Jie minėjo, jei kažkas paprašo pagelbėti, tai visada padeda. Mes net nerekomenduojame pačiam žmogui ar jį lydinčiam asmeniui kilnoti rampą, nes reikia mokėti, kaip ją užfiksuoti ir atverti. Be to, vairuotojai sakė, kad sudėtinga kartais suvokti, kuriuo autobusu neįgalus keleivis ketina važiuoti, todėl reikėtų paprašyti kito keleivio ar patiems prie priekinių durų informuoti, kad važiuos būtent tuo autobusu ar troleibusu. Tuomet vairuotojas tikrai  padės", – teigė "Kauno autobusų" atstovas.

K.Doveika įvardijo kitą problemą, kodėl  kartais kylą rūpesčių, įlaipinant keleivius, turinčius negalią – viešojo transporto stotelės yra per mažos, todėl į jas autobusas negali visiškai įvažiuoti. Siekiant įlaipinti keleivius, vairuotojas į vadinamąją kišenę įtalpina tik autobuso priekį, o vidurinės durys, prie kurių yra nuleidžiama rampa, lieka toliau nuo šaligatvio krašto.

"Vairuotojai vienbalsiai sakė, kad dauguma stotelių turi nekokybiškas įvažas. Ji yra 12 metrų, autobusas taip pat tokio ilgio, tad ir idealiomis sąlygomis tiksliai įvažiuoti nelabai įmanoma. Galų gale mes turime ir 18, ir trigubus 26 metrų ilgio autobusus. Tad jiems stotelės išvis nėra pritaikytos. Dėl to gali nukentėti neįgalus asmuo", – pasakojo pašnekovas.

"Kauno autobusų" atstovas užsiminė, kad kalbinti vairuotojai pageidauja, jog būtų rengiami mokymai kartu su judėjimo negalią turinčiais asmenimis, todėl bendrovės vadovybė tai ketina padaryti dar šiais metais. K.Doveika pažymėjo, kad mokymuose ir patys neįgalieji galės išmokti, kaip patogiai naudotis viešuoju transportu, ir vairuotojams taps aiškiau, kada pagalba reikalinga, o kada ne.

"Kilo klausimas, ar vairuotojai turi padėti įvažiuoti ir išvažiuoti iš autobuso, ar ir užsegti jam diržą, ar jis tai sugeba padaryti pats. Mes nenorime nuvertinti žmogaus, todėl rengsime bendradarbiavimo mokymus", – patikino bendrovės atstovas.

Probleminės vietos

Neįgaliųjų atstovai pastebi, kad problemų kyla ne tik keliaujant viešuoju transportu – net ir į pagrindinius miesto objektus durys dažnai būna užtrenktos. Lietuvos žmonių, turinčių negalią, sąjungos (LŽNS) Kauno skyriaus atstovas Audrius Kalvėnas pasakojo, kad itin sudėtinga važiuoti net centrine miesto dalimi. Čia kelionę apsunkina išsikišęs grindinys bei nepritaikytos įvažos į pastatus.

"Laisvės alėja kol kas yra mažiausiai pritaikyta, tačiau dabar rekonstruojama, todėl tikėkimės, kad į mūsų išsakytas pastabas atsižvelgs. Senamiestis – vienareikšmė problema. Fiziškai neįmanoma beveik niekur patekti. Suprantu, kad grindinio prie rotušės neišlygins, bet galėtų investuoti ir padaryti normalią įvažą. Kai tuoksiuosi, tikrai nesirinksiu Kauno rotušės, nes negaliu ten patekti", – pastebėjo septynerius metus neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Audrius.

Jis pasakojo, kad net ir į miesto savivaldybę be kitų asmenų pagalbos negali patekti. Šioje institucijoje yra atskira įvaža judėjimo negalią turintiems žmonėms. Reikia privažiuoti prie šoninių durų, paskambinti ir palaukti, kol apsaugos darbuotojas įleis, tačiau niekas įleisti neskuba, nesvarbu, kad lauke prastas oras.

"Sėdžiu per lietų, laukiu. Apsaugos darbuotojas, matyt, kažkur toliau išėjęs. Po to piktas ateina, kad per ilgai skambinau. Įleidžia į vidų, bet ten per statu vienam užvažiuoti, vėl prašau pagalbos, bet šis atrėžia, kad jam to daryti nepriklauso. Paprašau pakviesti merą, tada sutinka pagelbėti. Išeinant man vėl reikalinga pagalba. Gerai, kad miestas investuoja į kelius, bet gal galima dėmesio skirti ir neįgaliesiems?" –  retoriškai klausė A.Kalvėnas.

Jis pastebėjo, kad nors institucijos ir rekonstruojamos, vis tiek ten neįrengiama tinkamų įvažų. Tačiau galbūt ne visi verslininkai žino reikalavimus. LŽNS atstovas įsitikinęs, kad už patvirtintus projektus turėtų būti baudžiami leidimus išdavę valdininkai. Taip būtų sukurtas precedentas, po kurio daugiau institucijų taptų atviros ir negalią turintiems žmonėms.

Pėsčiųjų perėjos

Vežimėlyje sėdintis Audrius sakė, kad pats įvertino naujai mieste įrengtas pėsčiųjų perėjas, kurios pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Jo nuomone, dauguma jų yra tinkamo nuolydžio, taip pat išskirtos spalvomis bei kitokia danga. Visa tai reikalinga regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau kai kurie valdininkų sprendimai vis dėlto priverčia susimąstyti. Viena tokių vietų yra miesto centre – A.Mickevičiaus ir Kęstučio gatvių sankryža.

A.Kalvėnas sakė, kad iš Laisvės alėjos pusės ženklai nurodo, jog toje vietoje galima neįgaliojo vežimėliu kirsti gatvę, tačiau realybė visai kitokia – ten, kur yra padaryti nuolydžiai, uždėti atitvarai, draudžiantys kirsti gatvę. Kur šių ribojimų nėra, jau nuo senų laikų yra išimtos plytelės, todėl kliūna ratukai ir realiai vienam kirsti sankryžos nepavyksta.

"Nelogiškas sprendimas. Reikia arba padaryti normalų nuolydį, arba nežymėti specialiaisiais ženklais, kad perėja yra pritaikyta neįgaliesiems", – komentavo LŽNS atstovas Kaune.

Keičiasi požiūris

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio,  rekonstruojamose gatvėse visur įrengiamos neįgaliems žmonėms pritaikytos perėjos. Taip pat Kaune nemažai šaligatvių lyginama, tai irgi prisideda prie laisvesnio ir patogesnio judėjimo. Specialistas pridūrė, kad nuolat susitinka su neįgaliųjų bendruomenės atstovais ir kalbasi apie problemiškiausias miesto vietas, tad kuo toliau, tuo labiau Kaunas tampa draugiškesnis miestas neįgaliesiems.

A.Kalvėnas pritarė, kad bendra situacija mieste gerėja. Prieš septynerius metus, kai vyras patyrė traumą, buvo iš viso labai sunku kur nors patekti. Net Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priimti judėjimo negalią turinčius žmones nebuvo pasiruošusi. Dabar situacija daug geresnė, tačiau Audrių labiausiai džiugina pasikeitęs žmonių požiūris.

"Tikrai žmonės dabar geranoriškai padeda. Ratuotasis nebėra užkrečiamas", – pastebėjo kaunietis.