Papirk rinkėją, likus dienai iki rinkimų, ir apie tai niekas nesužinos. Sudaryk korupcinio pobūdžio susitarimą, bet apie tai niekas negalės paskelbti. Tokia tvarka egzistuoja Lietuvoje.

„Kauno diena“ šią savaitę būtų pranešusi ne vieną faktą apie prieštaringai vertinamus veikėjus, kurie siekia tapti Kauno miesto tarybos nariais, tačiau įstatymas tai draudžia.

Jo nuostata gina ne prigimtinę demokratinės visuomenės piliečio teisę laisvai gauti ir skleisti informaciją, bet apsaugo prieštaringus veikėjus - likus penkioms dienoms iki rinkimų neleidžia skelbti negatyviai kandidatą apibūdinančių žinių.

Ką tai reiškia? Vadinasi, „Kauno dienos“ skaitytojai taip ir nesužinojo svarbių faktų apie kandidatus į Kauno miesto savivaldybės tarybą.

Kodėl? Nes žurnalistai į bet kokį kritinį klausimą gaudavo pareiškimus, kuriuose nedviprasmiškai būdavo užsimenama apie teisinę atsakomybę – vien dėl to, kad žurnalistas siekė informuoti visuomenę.      

Teisės ekspertai suglumę: situaciją būtina keisti, esą demokratinėse šalyse tokių apribojimų nėra.

Vy­rau­ja chao­sas

Pa­sak vie­šo­sios tei­sės spe­cia­lis­tės, po­li­ti­nės rek­la­mos sri­ty­je Lie­tu­vo­je vy­rau­ja chao­sas.

„To chao­so prie­žas­tis, ma­ny­čiau, yra men­ka de­mok­ra­ti­nės kul­tū­ros pa­tir­tis. Pa­vyz­džiui, vie­nais me­tais po­li­ti­nė rek­la­ma te­le­vi­zi­jo­je bu­vo drau­džia­ma, o ki­tais – tas drau­di­mas jau pa­nai­kin­tas. Iki šiol ne­tu­ri­me po­li­ti­nės rek­la­mos įsta­ty­mo. Apie po­li­ti­nę rek­la­mą kal­ba­ma Po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo ir kont­ro­lės įsta­ty­mo dvie­juo­se straips­niuo­se, ta­čiau tie straips­niai nie­ko iš es­mės ne­pa­sa­ko. Prak­tiš­kai vi­sa ar­gu­men­ta­ci­ja yra Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­jo­je.

Čia la­bai rim­ta pro­ble­ma. Po­li­ti­nės par­ti­jos ne­suin­te­re­suo­tos priim­ti po­li­ti­nės rek­la­mos įsta­ty­mo, ku­ria­me bū­tų ap­tar­ti vi­si da­bar daug ne­pa­to­gu­mų su­ke­lian­tys niuan­sai. 2000 m. priim­tas Rek­la­mos įsta­ty­mas ne­ga­lio­ja po­li­ti­nei rek­la­mai ir tai su­ke­lia daug pro­ble­mų. Šian­dien man pa­skam­bi­no gar­si žur­na­lis­tė ir pa­sa­kė, kad jos nuo­trau­ka be jos su­ti­ki­mo nau­do­ja­ma po­li­ti­nė­je rek­la­mo­je. Iš es­mės tai yra klai­di­nan­ti rek­la­ma, ta­čiau Rek­la­mos įsta­ty­mo nuo­sta­tos nė­ra tai­ko­mos po­li­ti­nei rek­la­mai. Kol ne­bus po­li­ti­nės rek­la­mos įsta­ty­mo, chao­so ne­pa­vyks su­val­dy­ti“, – tei­gė ad­vo­ka­tė, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to vie­šo­sios tei­sės ka­ted­ros do­cen­tė moks­lų dak­ta­rė Liud­vi­ka Meš­kaus­kai­tė.

Teis­mas ne­nag­ri­nė­jo

„Ar drau­di­mas li­kus tam tik­ram ter­mi­nui iki rin­ki­mų skelb­ti kan­di­da­tus ga­lin­čią komp­ro­mi­tuoti in­for­ma­ci­ją ne­var­žo fun­da­men­ta­lios kons­ti­tu­ci­nės nuo­sta­tos į tei­sę ži­no­ti?“ – „Kau­no die­na“ pa­klau­sė bu­vu­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus.

„Kons­ti­tu­ci­nia­me Teis­me toks klau­si­mas ne­bu­vo nag­ri­nė­ja­mas. To ap­ri­bo­ji­mo pra­smė aiš­ki: ban­do­ma ap­ri­bo­ti ga­li­my­bes ap­šmeiž­ti kan­di­da­tus. Apš­meiž­ta­sis ga­li at­si­dur­ti ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­tua­ci­jo­je: rin­kė­jai bus pa­veik­ti, o jis ne­be­tu­rės ga­li­my­bės pa­si­tei­sin­ti. Ži­no­ma, vi­suo­me­nės tei­sė ži­no­ti yra fun­da­men­ta­li tei­sė, kaip ir ži­niask­lai­dos lais­vės tei­sė. Klau­si­mas – kam skir­ti prio­ri­te­tą. Ar ati­duo­ti prio­ri­te­tą ga­ran­ti­jai, kad lai­ko­tar­pis prieš rinkimus ne­bus pa­nau­do­tas kaip po­li­ti­nis gink­las (komp­ro­mi­tuo­jan­ti in­for­ma­ci­ja ga­li ne­pa­sit­vir­tin­ti, bet kan­di­da­tas bus su­žlug­dy­tas), ar nuo­sta­tai, kad iki pat pa­sku­ti­nės aki­mir­kos ga­li­ma skelb­ti bet ko­kią in­for­ma­ci­ją, ne­pai­sant, kad kan­di­da­tas ne­tu­ri ga­li­my­bės at­sa­ky­ti. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kam ati­duo­tų prio­ri­te­tą Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas“, – sa­kė V.Sin­ke­vi­čius.