Šią vasarą miesto vadovams nereikia sukti galvos dėl skylėto miesto biudžeto, bet dar neaišku, kokių padarinių planuojamoms gauti pajamoms turės Rusijos sankcijos Lietuvai.

Optimizmo netrūksta

"Kol kas pajamos į biudžetą krinta tolygiai. Lūkesčių neviršijame, bet biudžetas vykdomas 99,6 proc.", – džiaugėsi po atostogų į darbą grįžęs savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. Anot jo, tokie rugpjūčio 1 d. duomenys nuteikia optimistiškai, nes pernai vasarą situacija buvo gerokai keblesnė – surinkti pajamas sekėsi sunkiau.

2013-ųjų Kalėdas Kauno savivaldybė pasitiko su 38 mln. litų skyle miesto kišenėje. Ar pavyks metams baigiantis didžiąsias šventes sutikti pilnesne pinigine, A.Laucius kol kas nedrįsta prognozuoti. "Jeigu ko nors neatsitiks, turėtų būti gerai", – pažadų nedalijo Finansų skyriaus vedėjas.

Parduoti nesiseka

Šiemet miesto taryba yra patvirtinusi 794 mln. litų biudžetą su skolintomis lėšomis. 452 mln. litų ketinama surinkti iš mokesčių, 234 mln. litų sudaro valstybės dotacijos. Pagrindinės savivaldybės pajamos – Gyventojų pajamų mokestis.

Miesto valdžia kasmet priplanuoja nemažai darbų už pinigus, kuriuos tikisi surinkti į Privatizavimo fondą, bet jau ne pirmi metai šio fondo planų įvykdyti nepavyksta. Nors privatizavimo procesai vyksta gana sklandžiai, greičiausiai taip nutiks ir šiemet, nes, anot Finansų skyriaus vedėjo, daugiausia pajamų planuojama gauti pardavus bendrovės "Stoties turgus" akcijas, kurioms niekaip nesiseka rasti pirkėjų.

Savivaldybė norėtų jas parduoti bent jau už 4,5 mln. litų, tačiau privatizavimas stringa dėl teisinių niuansų valdant akcijas ir bendrovę. Pavasarį vykusiame aukcione už 5 mln. litų jų nepirko niekas. Į Privatizavimo fondą šiemet buvo užsimota surinkti 7,5 mln. litų.

Pasimatys rudenį

Ar gali miesto biudžetui turėti įtakos Rusijos sankcijos Lietuvai? "Niekas į tą klausimą neatsakys. Tokie dalykai paprastai išryškėja kiek vėliau, bet niekas dabar nepasakys, kaip bus iš tikrųjų", – svarstė A.Laucius.

"Rudeniop žiūrėsime, kokia bus Rusijos sankcijų įtaka Kauno verslui, nes jas greičiausiai pajus krovinių pervežimo ir maisto pramonės įmonės. Labai svarbu, ar nereikės mažinti darbo vietų bei trauktis iš rinkos, nes būtent per tai ir galime pajusti įtaką miesto biudžetui – bus mažiau sumokama gyventojų pajamų mokesčio", – aiškino miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Ji užsiminė, kad artimiausiu metu reikėtų sukviesti Verslo tarybos posėdį ir išklausyti, su kokiomis problemomis dabar susiduria Kauno įmonių verslininkai, kaip jie planuoja persiorientuoti. "Savivaldybė mažai tegali pagelbėti ieškant naujų rinkų, tačiau gali kreiptis į Vyriausybę ir ministerijas, prašydama tarpininkauti", – pastebėjo politikė.