„Atlyginimai – siaubingi“
Kalėjimo darbuotoju prisistatęs, bet anonimu panoręs likti asmuo „Kauno dienai“ pasakojo, kad pavaldinių bėdos vadovams nerūpi.
„Mūsų valdžia dangsto ir neviešina tokių incidentų, jiems mes nerūpime, jiems svarbiausias klausimas – ar buvo įjungtas vaizdo registratorius. Jeigu kas nors neatitiks, kaltas liks darbuotojas. Kartais dėl netikėtumo faktoriaus nespėji įjungti registratoriaus arba būna pilna kortelės atmintis, išsikrovusi baterija, bet tai niekam nerūpi. Tada pats ir srėbk košę, o tau valdžia atsuka nugarą. Darbuotojai prisibijo valdžios: bijo dėl savo užtarnautos pensijos, kuri laukia už kelių metų, kiti bijo ką nors pasakyti, nes užsitrauks juodą debesį ir kurį laiką nebus skatinami“, – pasakojo jis.
Redakcijai atsiųstame laiške teigiama, kad įstaigoje trūksta darbuotojų. „Nemažai darbuotojų yra išėję motinystės, tėvystės atostogų, tad likusieji turi dirbti už kelis, o atlygis yra kaip už įprastą dieną, net nepadidintas. Reikia pavaduoti kitus, kurie turi nedarbingumo pažymėjimus, atostogauja, – viskas už tą patį atlygį. Darbuotojams viršvalandžių dirbti neleidžia, stumia į laisvadienius, nes apmoka tik 23 viršvalandžių valandas“, – rašė kalėjimo darbuotojas.
Laiške teigiama, kad darbuotojams trūksta uniformų. „Pasiūlymas – imti kitą dydį ir savo lėšomis pas siuvėją susitvarkyti, o jeigu ir tokių nebūna, pasiūlo padėvėtą“, – apmaudo neslėpė jis.
Pinigai: vidutinis LKT pareigūno darbo užmokestis „į rankas“ šiuo metu siekia apie 1 415 eurų. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
„Atlyginimai – siaubingi, aprūpinimas – taip pat. Keliones į ir iš darbo apmoka 0,08 euro už 1 km, nors kuro kainos nemažos, tad turime kompensuoti iš savo atlyginimo“, – vardijo laiško autorius.
Jis apgailestavo, kad kalėjimų sistema, palyginti su kitomis tarnybomis, tarsi lieka nuošalyje.
„Prieš jokias tarnybas nieko bloga neturiu, bet ar neturi būti visiems vienodos sąlygos? Juk visi dirbame Lietuvos labui! Valdžia sėdi užsidariusi savo kabinetuose ir nekiša nosies, tik vaizduoja, kad viskas gerai. Deja, taip nėra – nei gero atlyginimo, nei darbo sąlygų“, – vardijo kalėjimo darbuotojas.
Sužalotųjų – daugiau
Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus atstovai patvirtino faktą, kad liepos 5 d. Kauno kalėjime, esančiame Technikos g. 34, įvyko incidentas.
Anksčiau teistas ir arešto bausmę už transporto priemonių vairavimą neblaiviam atliekantis nuteistasis priešindamasis pareigūnui sudavė smūgį.
Tada pats ir srėbk košę, o tau valdžia atsuka nugarą.
LKT Ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareigūno sužalojimo.
„Pareigūnas buvo išleistas į gydymo įstaigą apžiūrai. Po apžiūros pareigūnui pasiūlyta vykti į namus, tačiau jis atsisakė ir sugrįžo į tarnybą. Turimais duomenimis, pareigūnui sukeltas fizinis skausmas, rimtų sužalojimų jis nepatyrė“, – atsiųstame laiške teigė LKT specialistai.
Anot tarnybos pateiktų statistinių duomenų, iš viso šalies kalėjimuose 2022 m. sužalota keturiolika pareigūnų, 2023 m. – aštuoni, 2024 m. – devyni. Kauno kalėjime 2022 m. fiksuoti du atvejai, 2024 m. – du atvejai.
„Laisvės atėmimas yra griežčiausia bausmė, neišvengiamai susijusi su asmens teisių ir laisvių apribojimu ir režimu. Nuteistieji gali skirtingai išgyventi ir reaguoti į praradimus, susijusius su socialine izoliacija ir įkalinimo sąlygomis. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į individualius nuteistųjų ypatumus, kurie neretai pasireiškia antisocialiu elgesiu, įvairiais psichikos sutrikimais, priklausomybėmis, su tuo susijusiu rizikingu elgesiu ir pan. Taigi kalėjimų aplinkoje nuteistųjų destruktyvus elgesys, toks kaip reagavimas į socialinę izoliaciją, yra įvairių sutrikimų ir išmokto elgesio padarinys, jis neretai gali būti nukreiptas ir į kalėjimų darbuotojus. Kiekvienas nuteistasis, kuris naudoja smurtą kalėjimų darbuotojų atžvilgiu, sulaukia atitinkamos atsakomybės. Įvertinus nuteistojo destruktyvius veiksmus ir jų sukeltus padarinius, nuteistieji sulaukia drausminės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės“, – teigė tarnybos atstovai.
LKT pateikė statistikos. 2022 m. buvo pradėti devyni, 2023 metais – penki ikiteisminiai tyrimai dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. 2022 m. pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, 2022 m. – keturi, o 2023 m. pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.
2023 m. buvo surašyti aštuoni, 2024 metais – dvylika protokolų ir nutarimų nuteistiesiems dėl statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo. Už tokius administracinius nusižengimus nuteistiesiems skirtose sankcijose numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.
„Stebima tendencija, kad kuo daugiau dėmesio skiriama tokiems įvykiams kalėjimuose, tuo labiau nuteistieji naudojasi kitų patirtimi, dažnu atveju vien norėdami pasirodyti prieš kitus“, – dėstė specialistai.
Anot tarnybos, Kauno kalėjime liepos 5 d. įvykęs incidentas esą nesusijęs su pareigūnų trūkumu konkrečioje pamainoje.
„Pareigūnui minėtas asmuo pasipriešino dėl prasidėjusios alkoholinės abstinencijos. Kauno kalėjime dirbančių pareigūnų skaičius pastaruoju metu nebuvo sumažintas, personalo sudėties pakeitimų taip pat nebuvo daryta. Pagrindinė problema, kaip ir visose statutinėse įstaigose, yra vidaus tarnybos patrauklumo mažėjimas ir tai tiesiogiai susiję su pareigūnų skaičiaus mažėjimu“, – teigė specialistai.
Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pamainose neužpildyta 10 proc. pareigūnų etatų. Bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu iš viso yra apie 450, arba 19,3 proc., laisvų pareigybių, nuolat ieškoma pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Visi įsidarbinę pareigūnai baigia atitinkamus mokslus ir, anot tarnybos, turi teisę naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą ir specialiąsias priemones savo ir kitų asmenų apsaugai. Taip pat nuolat organizuojami reguliarūs kursai tobulinti žinias ir specialiosios parengties įgūdžius.
„Norėtume pabrėžti, kad darbuotojų kaita yra natūralus organizacijos (ypač didelės) procesas. Pareigūnų trūkumas yra globalus reiškinys visoje šalyje ir LKT deda visas pastangas, kad pareigūnų skaičius atitiktų poreikį. Turime pabrėžti, kad ilgalaikis statutinių pareigūnų trūkumo ir jų užpildymo klausimas yra vienas iš tarnybos prioritetų, ties kuriuo intensyviai dirbama“, – teigė atstovai.
Atlyginimai augo?
Nuo 2024 m. balandžio 1 d. buvo perskaičiuoti LKT tarnaujančių pareigūnų atlygio koeficientai pagal naujai patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos kriterijus. Darbo užmokestis, anot tarnybos, pareigūnams didėjo.
„Siekiant didinti pareigūnų motyvaciją, kasmet organizuojami neeiliniai tarnybinės veiklos vertinimai, kurių metu, atsižvelgiant į labai gerus tarnybinės veiklos rezultatus, pareigūnams keliamas darbo užmokestis, veikia priemokų skyrimo už papildomų veiklų atlikimą sistema, pareigūnams mokamos priemokos už pavojingas tarnybos sąlygas, darbo užmokestis kyla atsižvelgiant ir į ištarnautus metus. Pareigūnų vidutinio darbo užmokesčio (po mokesčių) 2024 m. pirmą ketvirtį didėjimas, palyginti su 2023 m., yra 16 proc.“, – aiškino tarnybos atstovai.
Anot jų, LKT pareigūnai uniformomis aprūpinami pagal darbuotojų pateiktus prašymus. „Jei sandėlyje randamas tinkamas dydis, jis iš karto atiduodamas, jei netinka – patys pareigūnai pasimatuoja savo dydžius ir pateikia užsakymą. Nesant tinkamo dydžio, pasitaikydavo atvejų, kai pareigūnai pasiimdavo ir didesnį dydį, kad uniformą galėtų susitvarkyti pagal save. Tačiau tokie atvejai reti. Lietuvos kalėjimų tarnyboje pareigūnai aprūpinami nauja apranga, o jei neturima tinkamų dydžių, uniformos užsakomos, tačiau šiuo metu keičiama uniformos sudėtis ir standartas, ir jau vykdomas naujų uniformų pirkimas, – teigiama atsiųstame laiške. – Šiuo metu vyksta naujo pavyzdžio uniforminės aprangos tarptautinės vertės pirkimo procedūros, siekiant įsigyti žieminių, vasarinių striukių, marškinių, kelnių, sijonų, vasarinių marškinių, marškinėlių trumpomis rankovėmis, taktinių marškinėlių, apatinio trikotažo, vasarinių, žieminių kepurių, kaklo movų ir džemperių. Pirkimus planuojama atlikti iki šių metų spalio.“ Skaičiuojama, kad pagal dėvėjimo normą uniforma, kurią sudaro bateliai, dvi kelnių poros, dveji marškiniai ir megztinis, tarnauja apie metus.
Skundų nesulaukė?
Teigiama, kad LKT vadovybė darbuotojų skundų dėl patirtų sužalojimų ar užpuolimų darbo metu nėra gavusi, visais atvejais privalomai atliekamas tyrimas.
Visi įsidarbinę pareigūnai baigia atitinkamus mokslus ir, anot tarnybos, turi teisę naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą ir specialiąsias priemones savo ir kitų asmenų apsaugai.
„LKT vadovybė darbuotojų skundų dėl darbuotojų trūkumo, netinkamo apmokėjimo už darbą, darbui reikalingų priemonių trūkumo nėra gavusi, tačiau pagrindinė problema, kaip ir visose statutinėse įstaigose, yra vidaus tarnybos patrauklumo mažėjimas. Tai tiesiogiai susiję su pareigūnų skaičiaus mažėjimu. Darbui reikalingų priemonių skaičius pakankamas, nusidėvėjusios priemonės reguliariai atnaujinamos“, – teigė atstovai.
Pastebima, kad smurtinis elgesys kalėjimuose dažniausiai pasireiškia didelės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei priskirtiems nuteistiesiems.
„Pažymima, kad gavus informacijos apie nuteistąjį, kuris užpuolė kalėjimų darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, jis įtraukiamas į linkusių užpulti kitą asmenį įskaitą ir jam taikomi papildomi priežiūros ypatumai, – teigiama laiške. – Kalėjimai vykdo detalią žalotis, užpulti, pabėgti linkusių, pavojingų nuteistųjų apskaitą. Apie juos pareigūnai informuojami per kiekvieną instruktažą nurodant, kaip bendrauti, kaip vedžioti nuteistuosius į pasivaikščiojimus ir pan., be to, pareigūnai yra išmokyti dirbti su tokiais nuteistaisiais. Dauguma atvejų visi suimtieji ar nuteistieji darbuotojams yra žinomi, todėl tik jiems atvykus iškart imamasi padidinto saugumo priemonių.“
Teisingumo ministerijos pozicija
„Teisingumo ministerija ir LKT nuosekliai investuoja į tai, kad tarnybos kalėjimuose sąlygos taptų patrauklesnės pareigūnams, o jų darbo užmokestis nuolat didėtų ir taptų konkurencingesnis. 2024 m. biudžete pareigūnų darbo užmokesčiui didinti papildomai buvo skirta 7,7 mln. eurų. Didžioji šių lėšų dalis (per 80 proc.) buvo paskirstyta tiesiogiai su kalinamais asmenimis dirbančių pareigūnų atlygimams padidinti.
Kartu su Vidaus reikalų ministerija 2023 m. pavyko pasiekti, kad būtų priimtas naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, įtvirtinęs teisingesnę visų vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą. Dėl šių pokyčių nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinis LKT pareigūno darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 185 eurais. Palyginti, per tą patį laikotarpį vidutinis pareigūnų atlyginimas „į rankas“ padidėjo: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – 30 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – 31 euru, policijoje – 80 eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 91 euru, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 124 eurais.
Užpuolė: Kauno kalėjime šiemet oficialiai užfiksuoti du atvejai, kai buvo sužaloti pareigūnai. Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Nors vidutinis LKT pareigūno darbo užmokestis „į rankas“ šiuo metu siekia apie 1 415 eurų ir lenkia kai kurių vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų vidutinį darbo užmokestį, suvokiant, kad kalėjimų pareigūnų tarnybos specifika yra daug sudėtingesnė, reikalaujanti ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasirengimo, norint į LKT pritraukti daugiau naujų pareigūnų, jų darbo užmokestį planuojame ir toliau nuosekliai didinti.
Be konkurencingo darbo užmokesčio, itin svarbūs ir kiti faktoriai, darantys tiesioginę įtaką tarnybos sąlygų patrauklumui. Lietuvos kalėjimų tarnybos atveju – tai kalėjimų infrastruktūra, kurioje pareigūnams būtų užtikrinta saugi, šiuolaikiška ir patraukli darbo aplinka. Todėl kuo greitesniam visų kalėjimų infrastruktūros atnaujinimui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Jau šiemet bus pasirašyta sutartis dėl visiškai naujo kalėjimo Šiauliuose statybų, kuriam Vyriausybė jau yra numačiusi finansavimą. Taip pat jau šiemet bus baigta Alytaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcija į kamerinį tipą. Kartu jau yra baigtas ir Vilniaus kalėjimo bendrabučio tipo patalpų rekonstrukcijos į kamerinį tipą techninis projektas, kuris leis statybos darbus pradėti jau kitąmet.
Per pastaruosius metus darbuotojų skundų dėl darbo sąlygų Kauno kalėjime Teisingumo ministerija sulaukusi nėra“, – teigiama ministerijos atstovų atsiųstame komentare.
Naujausi komentarai