Dešimtmečius niekam nerūpėjusią, šiukšlynu pavirtusią teritoriją neatpažįstamai sutvarkę šančiškiai sulaukė nekviesto ekskavatoriaus. Aktyvistai būgštauja, kad kažkam prireikė sutvarkyto sklypo, o techniką pasiuntę tarnautojai teigia tai padarę, nes susirūpino teritorijoje besilankančiųjų saugumu.

Kuria gražią erdvę

Sodų g. dirbantis ekskavatorius per porą dienų beveik užpylė didelę duobę, kuri čia atsirado ketinant statyti socialinį būstą. Dvejus metus teritorijoje įvairias menines ir pilietines akcijas vykdantys šančiškiai nustebo, kodėl duobė kažkam parūpo būtent dabar – šiukšlynu pavirtęs sklypas ilgus metus niekam nerūpėjo. Pavojinga laikoma duobė užpilama, tačiau šalia vis dar riogso kalnai betono laužo, ant kurio žaidžiantiems vaikams tokios pramogos gali baigtis nelaime. O takelyje, kuriuo šančiškiai nuolat migruoja, nes jis veda viešojo transporto stotelės link, nėra jokio apšvietimo ir sutemus žmonės ten jaučiasi nesaugiai.

Per mėnesį Žemųjų Šančių bendruomenės iniciatyva vietinių žmonių rankomis buvo išmėžta kelių tonų šiukšlių krūva, nuo sovietmečio visiškai užpildžiusi carinius raudonų plytų kopūstų sandėlius, esančius teritorijoje.

Dar ir dabar kiekvieną dieną čia dirbantys aktyvistai kasa smėlį nuo sandėlių grindinių, valo likusias šiukšles, čia rengia susitikimus ir svajoja, kad tiek sandėliai, tiek aplinkinė teritorija bus graži viešoji erdvė, kurioje visi šančiškiai galės švęsti šventes ir organizuoti savo renginius.

Nėra komunikacijos

"Jau antrus metus bendruomenės nariai vykdo veiklą teritorijoje tarp A.Juozapavičiaus pr. 21E ir 23E bei Sodų g.100. Iki šiol apleistus ir neprižiūrimus sklypus valėme, ten darėme kultūrines ir socialines intervencijas. Tiek seniūnija, tiek vietiniai žmonės, žino, kad visa šita dykvietė mūsų nuosekliu darbu po truputį tampa pozityvia viešąja erdve. Tikimės, kad kada nors čia bus parkas su rekreacine, kultūrine ir edukacine zonomis", – sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.

Susisiekusi su Šančių seniūnu, ji sužinojo, kad darbai vyksta su seniūnijos žinia, bet kas yra šių darbų užsakovas ir finansuotojas, liko neaišku.

"Sužinojau, kad kažkas pasiskundė, jog duobė yra pavojinga, todėl ir užpylė. Sklypas su duobe susisieja su kitais čia esančiais apleistais sklypais, todėl manau, kad tvarkyti reikėtų kompleksiškai, turint bendrą teritorijos panaudojimo planą. Tai mes, kaip bendruomenės aktyvistai, ir stengiamės daryti: norime rasti būdą, kuris padėtų sukurti vientisą teritorijos viziją, įtraukti į procesą aplinkinius gyventojus, kurie geriausiai žino šios vietos vartotojų poreikius", – sakė V.Gelūnienė.

Ji susirūpino, kad miesto institucijos vis dar nemato reikalo informuoti visuomenę apie esminius pokyčius. "Manau, kad turėtų būti nustatytos esminės komunikavimo normos, kurios užtikrintų, kad bendravimas tarp institucijų ir visuomenės vyktų sklandžiai ir skaidriai. Jei norime, kad mūsų gyvenamoji aplinka gražėtų, reikia, kad kuriant, planuojant miesto gerovę, priimant sprendimus dalyvautų ir gyventojai, ir institucijos", – sakė ji.

Užpylė dėl saugumo

Šančių seniūnas Ričardas Rusteika patvirtino, kad daubos užpylimą organizavo seniūnija. "Ten užpilama sena pamatų duobė. Kažkada ten buvo planuojama statyti socialinį būstą, bet rasta cheminių medžiagų, o kol valė tą teritoriją, planai pasikeitė. Senokai prašiau leidimo iš vadovybės užpilti tą duobę. Yra likusio švaraus grunto po tinklų tiesimo. Juo tą duobę ir užpils, kad niekam nekiltų pavojaus", – teigė seniūnas ir patikino, kad žmonės seniai skundžiasi dėl tos duobės.

Paklaustas, kodėl pirmiausia nesusirūpinta betono laužu, kuris kelia daugiau pavojų, R.Rusteika atsakė, kad betono gruntu neužpilsi: "Kai mums nemokamai vieną pavojaus šaltinį pašalina, mes tik džiaugtis tuo turėtume."

Jis teigė palankiai vertinantis šančiškių iniciatyvą teritoriją sutvarkyti, tačiau dėl teritorijos pavertimo viešąja erdve jie nesikreipė nei į savivaldybę, kuriai priklauso sklypai, nei į Turto banką, kuris valdo vadinamuosius kopūstų sandėlius.

"Jeigu Žemųjų Šančių bendruomenė norėtų ten kažką rengti, aš, be abejo, už, bet reikėtų viską įforminti. Kreiptis į Turto banką, kad jis perleistų tuos statinius. Nes kol kas jie viską daro be teisinio pagrindo", – biurokratijos labirintus vardijo seniūnas.

Sklypą norėjo parduoti

Paklausus R.Rusteikos, kodėl, jei seniūnijai patinka šančiškių idėja, ji negalėtų žmonėms pagelbėti, seniūnas atsakė, kad seniūnija jau padėjo – šiukšlėms valyti paskyrė žmones, kurie už pašalpas dirba viešuosius darbus. "Kauno dienos" žiniomis, minėtieji žmonės pasirodė tik keletą kartų, o vėliau dingo.

Seniūnija skyrė pinigų šiukšlėms išvežti, tačiau visais kitais klausimais paliko tvarkytis pačius aktyvistus.

"Ta duobė yra sklypas, su kuriuo savivaldybė kažką darys ateityje. Galbūt ir jiems patiems atiduos, bet jie turi kreiptis į savivaldybę. Kai mes pradėjome pilti, iš karto pareikštos kažkokios pretenzijos, kad esą jie ten norėjo padaryti amfiteatrą. Bet nei man kas sakė, nei kreipėsi į savivaldybę", – pasakojo R.Rusteika.

Pasak jo, prieš tai buvusi valdžia planavo sklypą parduoti kaip nebaigtą statybą. "Neišėjo, nes ten statyba net nepradėta. Reikėtų bent pamatus sudėti, bet tam pinigų nebuvo. Todėl nauja valdžia man leido duobę užpilti", – anot seniūno, ką savivaldybė darys su sklypu, nežinia, tačiau aišku, kad jei suformuotas sklypas yra nenaudojamas, į jį gali būti atkurtos nuosavybės teisės.