Finansų dalybos

Skyrybos su "Kamesta" pasiekė teismą. Prieš keletą mėnesių Kauno savivaldybė, remdamasi koncesijos sutarties punktais, nutraukė sutartį su bendrove "Kamesta". Pasak administracijos direktoriaus G.Petrausko, bandyta organizuoti susitaikymo komitetą, tačiau rasti bendros kalbos nepavyko. "Visi vykstantys teismo procesai – tik sutarties nutraukimo padarinys", – dėstė G.Petrauskas.

Šiuo metu teisme išnagrinėtas tik vienas ginčytinas epizodas. Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino savivaldybės priešieškinį – pripažino, kad bendrovė "Kamesta", apskaičiuodama mokesčius už 2012–2013 m., pažeidė koncesijos sutartį.

Teismas pripažino, kad vienkartinės išmokos už padidintą eksploataciją lygios 0 ir priteisė savivaldybei iš "Kamestos" per 250 tūkst. eurų. Teismas iš dalies tenkino ir "Kamestos" ieškinį, tačiau kur kas mažesnei sumai – iš savivaldybės priteisė beveik 11 tūkst. eurų delspinigių.

Skirtingos skaičiuoklės?

Ši teismo nutartis dar gali būti skundžiama. "Tai yra pagal koncesijos sutartį numatyti papildomi skaičiavimai, kurių mes nepripažįstame ir dėl to ginčijamės. Jeigu šis teismo sprendimas įsigalios, ketiname ginčyti ir kitus periodus", – kodėl minimi tik 2012–2013 m. ketvirčiai paaiškino administracijos direktorius.

Bendrovės "Kamesta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas patvirtino, kad įmonė skųs šią teismo nutartį. "Mokėjimų tvarka, pagal kurią yra apskaičiuojamos bendrovės "Kamesta" mokėtinos koncesijos sumos, jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta teisėta ir pagrįsta. Tai patvirtinta 2012 m. Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Todėl labai keista, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo ėmėsi vertinti ir kvestionavo aukštesnių teismų konstatuotus faktus", – bandė aiškinti M.Zavarzinas.

Duotas startas

Savivaldybės pozicija aiški – koncesijos sutartis su bendrove "Kamesta" dėl Aleksoto transporto mazgo buvo sudaryta ydingai. Savivaldybė nutraukė sutartį pagal koncesijos sutartyje numatytas sąlygas. "Kamesta" ginčija sutarties nutraukimą.

"Dabar turėtume vieni su kitais tartis, kas kam ir kiek skolingi po šio sandorio. "Kamesta" to nenori ir ginčija patį sutarties nutraukimą. Jiems ta sutartis naudinga. Tai neįtikėtino pelningumo sutartis šiai įmonei", – aiškino administracijos direktorius.

G.Petrauskas beveik įsitikinęs, kad šiandienė situacija – tik teisminių procesų pradžia. Miesto savivaldybės nesutarimai su Aleksoto transporto mazgo koncesininku trunka ne mažiau kaip dešimtmetį. Pasak administracijos direktoriaus, jei jau taip yra, kad du ūkio subjektai, šiuo atveju savivaldybė ir "Kamesta", nesutaria dėl kažko, tai reikia išsiskirti. "Mes taip ir padarėme. Dabar tik norėtume suskaičiuoti, ar jie mums skolingi pinigų, ar mes jiems skolingi", – dėstė G.Petrauskas.

Neseniai paskelbtoje teismo nutartyje skaičiai palankesni savivaldybei. Neatmetama, kad "Kamesta" įvertins pagal sutartį skaičiuotus, tačiau neišsipildžiusius lūkesčius. Savivaldybės administracija pabrėžia, kad jų noras dėl visko susitarti gražiuoju. "Susiskaičiuojame, susimokame tiek, kiek reikia, ir išsiskiriame – toks mūsų tikslas", – miesto poziciją aiškino G.Petrauskas.

Traukia ir nenutraukia

Bendrovės "Kamesta" atstovai nesutinka dėl sutarties nutraukimo. Esą Kauno savivaldybės administracija jau ne pirmą kartą nutraukia sutartį dėl to, kad išvengtų savo įsipareigojimo sumokėti bendrovei už jos atliktus darbus pagal koncesijos sutartį.

"Kadangi koncesijos sutartį savivaldybė nutraukė nesant jokio pagrindo, ignoruojant teismų sprendimuose nustatytus faktus, su tokiu veiksmu sutikti negalima. Susiklostė situacija, kad savivaldybė nutraukė sutartį dėl to, kad pati nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų", – aiškino M.Zavarzinas.

Pasak jo, "Kamesta" koncesijos ruožo, kaip visuomenei reikšmingo objekto, statybai nuo 2005 m. jau investavo milijonines sumas, pasiėmė banko paskolų. "Kaip matyti iš ginčo esmės, iki šiol vyksta ginčai dėl koncesijos mokesčių mokėjimų už 2012–2013 m., nors "Kamesta", negaudama finansavimo, ir toliau turi vykdyti įsipareigojimus bei investuoti savo lėšas", – dėstė M.Zavarzinas.

Bendrovės atstovų vertinimai skambėjo itin karingai: "Kauno apygardos teismo sprendimą vertiname ne tik kaip akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą, tačiau ir kaip pavojingą mūsų valstybės teisinei sistemai bei verslui. Faktiškai šiuo sprendimu buvo teisėtais pripažinti koncesijos sutarties neįvykdžiusios Kauno miesto savivaldybės veiksmai."

Abejonių ruožas

Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesijos sutartį Kauno savivaldybė su bendrove "Kamesta" pasirašė 2005 m. Statybų darbai buvo atlikti 2008 m., tačiau koncesijos mokesčio statybų įmonei savivaldybė neskubėjo mokėti. Imta abejoti, ar koncesininkas miesto tarybos nariams pateikė realius skaičiavimus.

Savivaldybės atstovai kilusius nesutarimus grindė tuo, kad dar 2005 m., prieš pasirašant sutartį, tarybos nariams nebuvo pateikti svarbūs priedai prie sutarties. Kai tie priedai buvo paviešinti, imta skaičiuoti, kad anksčiau matyti skaičiai išaugę vos ne du kartus.

Savivaldybės ir vienintelės konkurse dėl Aleksoto transporto mazgo dalyvavusios "Kamestos" santykiai buvo įtempti nuo pat pradžių. Praėjus metams po sutarties pasirašymo, buvo skelbiama, kad "Kamesta" sutinka nutraukti sutartį. Tai padaryta jau pastačius objektą. Savivaldybė ne vieną kartą deklaravo, kad nutraukus sutartį su "Kamesta" būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų.

Taškai ir daugtaškiai

"Kamesta" pastatė ir turėjo prižiūrėti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą bei dalį Nemuno krantinės – bendrovė įsipareigojo į projektą investuoti 5 mln. litų nuosavų (1,4 mln. eurų) lėšų ir dar 15,5 mln. litų (4,3 mln. eurų) banko paskolą, kurią gavo 2005 m. lapkritį.

Miestas bendrovei įsipareigojo 25 metus mokėti po 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų) koncesijos mokesčio, už kurį įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją.

2009 m. spalį savivaldybė, motyvuodama esminiais sutarties pažeidimais, nutraukė sutartį su "Kamesta". 2012 m. šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią per pusmetį miestas "Kamestai" turėjo sumokėti 13 mln. litų (3,7 mln. eurų) ir toliau vykdyti darbus, tačiau savivaldybė įsipareigojimų nevykdė, nes nesutiko. Taip iki šiol Kauno savivaldybės ir "Kamestos" santykiai netapo krištolinio skaidrumo.