Akinius tik taiso

Tai tik dalis pastebėjimų, kuriuos išsakė dienraščio žurnalistams savaitgalį ištuštėjusiame Kaune dirbę įvairių paslaugų teikėjai ir specialiųjų tarnybų atstovai.

"Pirmas klientas, atėjęs pas mus po karantino, atnešė sulūžusius akinius. Ir tokių buvo ne vienas. Jų pasakotos istorijos buvo panašios: užsnūdo ir netyčia atsisėdo ant akinių arba juos pagriebė ir apgraužė augintinis. Būdavo tokių klientų ir anksčiau, tačiau ne tiek, kiek jų sulaukėme atšaukus karantiną", – pasakojo tuščiame salone "Optika AJ", įsikūrusiame Laisvės alėjoje, klientų su sūnumi laukusi jo savininkė Asta Juknienė.

Anot pašnekovės, po karantino žmonės turbūt turi svarbesnių problemų nei regėjimas – prekyba akiniais beveik sustojusi.

Gėlių glėbiais nebeperka

Apie panašias problemas tik su šypsena pasakojo ir požeminėje Vilniaus gatvės perėjoje gėlėmis prekiaujantis Ramūnas.

Anot jo, pirkėjų po karantino sumažėjo dviem trečdaliais. "Žmonės neturi pinigų ir nežino, kas jų laukia, todėl ir tapo taupesni", – taip buvo linkęs komentuoti situaciją pašnekovas. Pasiteiravus, galbūt to priežastys – išaugusios kainos, jis neatmeta ir šios priežasties, nors rožė pabrango vos 20 centų. "Olandai dabar mažiau jų augina, todėl ir pabrangino", – teigė Ramūnas.

Kitas jo pastebėjimas – anksčiau rožės buvo perkamos glėbiais, o po karantino – tik po vieną žiedą. "Didžiausia prekyba buvo per Tėvo dieną ir kai vyko diplomų įteikimai. O per Jonines paklausą turėjo tik ramunės ir rugiagėlės, iš kurių pinti vainikai. Po karantino žmonės varduvininkams gėlių nebeperka", – akcentavo Ramūnas. Be to, anot jo, pasikeitė ir pirkėjų amžius. Anksčiau dominavusį jaunimą pakeitė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.

Šį pašnekovo pastebėjimą iliustravo kalbantis atėjusi senjorė ir nusipirkusi vieną rožę. Pasiteiravus, kam ji skirta, moteris atsakė, kad sveikins su gimtadieniu.

Tai, kad žmonės taip nebeskuba, kaip prieš karantiną, nelabai patinka taksistams.

Nebeliko skubėjimo

Restorane "Miesto sodas" padavėja dirbanti Lina Jasinskaitė linkusi įžvelgti ir teigiamą karantino poveikį kauniečiams.

"Dabar dauguma taupo pinigėlius, nes situacija palietė visus. Tačiau žmonės po karantino tapo paprastesni ir nuoširdesni. Anksčiau nuolat visur skubėjo, nervindavosi, kad reikia truputį palaukti, kol bus aptarnauti. Dabar pradėjo vertinti paprastus dalykus – kad gali ramiai išeiti pasivaikščioti, neskubėdami papietauti restorane, pabendrauti", –   dalijosi savo pastebėjimais apie pusantrų metų padavėja restorane "Miesto sodas" dirbanti pašnekovė.

Tuo metu, kai ją kalbinome, restorano terasoje sėdėjo viena klientė. Tiesa, tai buvo šeštadienio rytas.

"Klientų dar ne tiek, kiek buvo iki karantino. Tačiau jau jaučiasi, kad atėjo vasara", – teigė pašnekovė. O pasiteiravus jos, ar klientai po karantino palieka arbatpinigių, atsakė, kad jie elgiasi taip pat, kaip ir iki karantino.

Tai, kad žmonės taip nebeskuba, kaip prieš karantiną, nelabai patinka taksistams. Vienas iš jų – Gediminas, lūkuriavęs klientų Maironio gatvėje, teigė, kad jų labai sumažėjo – beveik perpus. "Greičiausiai įbauginti sėdi namuose", – teigė pašnekovas, pamiršęs, kad dabar mažiau ir turistų, ir svečių iš užsienio.

Tačiau, anot Gedimino, tie, kurie tebesinaudoja taksi paslaugomis, elgiasi taip pat, kaip ir iki karantino. Jis teigė, kad dabar taksi paslaugomis daugiau naudojasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Pastarieji dažniausiai važiuoja pas gydytojus. Ne visi dėvi apsaugines kaukes, nors neslepia, kad bijo pasigauti koronavirusą.

Padaugėjo beviltiškų situacijų

Miesto specialiosios tarnybos apie tris mėnesius trukusio karantino poveikį kauniečiams taip pat pasakojo skirtingai.

Liūdniausi – ugniagesių gelbėtojų pastebėjimai. Anot jų atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, iškvietimų atidaryti duris tam skirtų įrankių neturintiems greitosios pagalbos medikams ir policijai, atšaukus karantiną, lyg ir nepadaugėjo, tačiau dabar dažniau tenka konstatuoti, kad pagalba pavėlavo.

"Galbūt tai susiję su oro sąlygomis. Galbūt su tuo, kad ne visu  pajėgumu dirba gydymo įstaigos ir dėl to paūmėjo lėtinės ligos. Tai gali būti ir draudimo per karantiną lankyti artimuosius arba tai daryti rečiau padarinys. Ne vienas per tuos kelis mėnesius tai daryti atprato", – dalijosi savo ir kolegų įžvalgomis Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė D.Vaitkevičienė.

Pasak pašnekovės, saugant tarnybos žmogiškuosius išteklius ir techniką, vienas tarnybinis automobilis buvo skirtas tik minėtiems atvejams. Jis aprūpintas specialiais apsaugos priemonių komplektais. Pastaruoju metu šios transporto priemonės jos kolegoms jau prireikia rečiau.

Vienas nelaimes pakeitė kitos

Anot Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovės, tie keli karantino mėnesiai apvertė aukštyn kojomis ir žuvusiųjų gaisruose statistiką.

"Šiemet, įskaitant ir karantino laikotarpį, mūsų aptarnaujamoje teritorijoje žuvo dvigubai daugiau žmonių nei pernai per visus metus", – akcentavo D.Vaitkevičienė.

Pasak pašnekovės, akivaizdus įrodymas, kad tai galimas karantino padarinys, nes, jį atšaukus, žūtys gaisruose baigėsi.

"Ar tai susiję su tuo, kad pastaruoju metu mažiau vartojama alkoholio, ar su tuo, kad mažiau laiko praleidžiama namuose – žmonės grįžta į darbus, sunku pasakyti", – svarstė Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Ir trečias, anot D.Vaitkevičienės, į akis krentantis pastebėjimas, atšaukus karantiną, – jos kolegoms dažniau tenka vykti į eismo įvykių vietas. Tokių iškvietimų padaugėjo akivaizdžiai. "Galima to priežastis – ne tik dabar suintensyvėjęs eismas. Kai kurie vairuotojai per karantiną galėjo prarasti ir turėtus įgūdžius", – perpasakojo tai, kokias išvadas padarė su kolegomis, Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Sąmoningi – dar ne visi

Kauno greitosios pagalbos medikai linkę dėti kitus akcentus, dėl karantino įtakos savo pacientų mąstysenai.

"Žmonės tapo daug atsargesni. Karantinas išugdė didesnę jų savisaugą ir didesnius higienos įpročius. Dabar dažniau, atvykstant į iškvietimą, kvietusieji pagalbą dėvi apsaugos kaukes. Nors ne visi", – perpasakojo kolegų pastebėjimus Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovas Donatas Paliulionis.

Patiems pašnekovo kolegoms dabar, vykstant į iškvietimus, rečiau tenka dėvėti specialius kombinezonus. "Per patį karantino piką tokių atvejų Kaune būdavo šeši septyni per parą. Dabar – per savaitę vos vienas du", – teigė D.Paliulionis.

Tačiau, pasak Kauno greitosios pagalbos medikų atstovo, jų darbe karantinas dar neatšauktas. Kaip niekur neišnyko ir lėtinės pacientų ligos bei šių skambučiai, prašant pakonsultuoti vienu ar kitu klausimu. "Ir toliau rytais ir vakarais, kaip ir prieš karantiną bei per jį, tenka vežioti ir benamius", – sakė vienas iš Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovų.

Galvos skausmas – savaitgaliai

Kauno policija labiausiai karantino atšaukimą sieja su gyvenimo sugrįžimu į viešąsias erdves – klubus, barus ir kavines.

"Tai ypač jaučiame savaitgaliais, kai padaugėja gyventojų pranešimų dėl iš ten sklindančio triukšmo", – pradėjo savo pasakojimą apie karantino atšaukimo įtaką kauniečių elgesiui ir kartu jos kolegų darbo krūviui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Antras, anot pašnekovės, su karantino atšaukimu susijęs pastebėjimas – padaugėjo eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir neblaivių vairuotojų.

"Būna dienų, kai policijos suvestinėse tokių būna ir po penkis per parą. Nors į suvestines patenka tik tie vairuotojai, kurių girtumas viršija 1,5 promilės alkoholio, nes būtent nuo šios ribos jau pradedamas ikiteisminis tyrimas", – dalijosi savo pastebėjimais Kauno apskrities policijos atstovė.

Anot O.Vaitkevičienės, kolegos iš Kelių policijos blogėjančią situaciją Kauno gatvėse sieja su eismo suintensyvėjimu, atšaukus karantiną.

Kauno policijos atstovė teigė, kad kol kas tos kelios savaitės, kai atšauktas karantinas, pranešimų apie nusikaltimus pobūdžio ar gausos ypatingai nepakeitė. "Tebedominuoja smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės", – sakė O.Vaitkevičienė.