Kai tokios oro sąlygos, sprogdinti ledų sangrūdos Neryje nėra prasmės, tikina J.Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai.

Praėjusią savaitę buvo svarstyta galimybė sprogdinti Neryje ties atkarpa Jonava-Kaunas susidariusį apie 20 km ilgio ledų sangrūdų lauką. Penktadienį iš oro buvo žvalgoma ledų sangrūdų teritorija ir vertinama sprogdinimo galimybė.

„Penktadienį ledų sangrūdos ilgis buvo apie 30 km. Ledai upėje susigrūdę nuo tilto per Nerį iki pat Jonavos“, - po žvalgybos iš oro pasakojo bataliono SSN karininkas Nerijus Alekna.

„Ledų sprogdinimas turi neigiamas pasekmes ne tik gamtai, bet ir aplinkai – pastatams, infrastruktūrai, elektros laidams. Tai reikia įvertinti. Dėl sprogimo bangos gali dužti langai, sutrūkinėti namų sienos. 5 kg trotilo sprogmuo daro poveikį 200 m spinduliu“, - perspėja bataliono vadas mjr. Vygandas Vilčiauskas.

Pasak jo, sprogdinti dabar nebūtų jokios prasmės – spaudžiant tokiam šalčiui, ledas vėl sustings ir upė nepajudės.

„Poveikio nebūtų. Sprogdinti reikia tam, kad ledus išjudintume ir vanduo atslūgtų. Kai bus aiškios orų prognozės, kad oras šyla, tuomet būtų galima kalbėti apie sprogdinimą“, - aiškino V.Vilčiauskas.

Jau kelias savaites paneriuose gyvenantys kauniečiai su baime žvelgia į Nerį. Per paskutinį atlydį upė sugrūdo ledus ties Kaunu ir grėsmingai sustojo. Gyventojai ragina nelaukti, kol upė užtvindys jų namus ir sprogdinti ledą.