Ypatingas dėmesys bus skiriamas sergančių vaikų tėvams, juos gydantiems medikams bei jiems talkinantiems savanoriams.

Anot organizatorių, norima, kad visi renginio svečiai nors trumpam pabėgtų nuo rūpesčių ir atsipalaiduotų skambant populiariems muzikos kūriniams. Tai bus vilties ir pasididžiavimo kupinas renginys, kuriuo siekiama parodyti, kad visuomenė neabejinga kitų žmonių skausmui ar juos ištikusioms bėdoms.

Karininkų ramovėje koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dainininkai Neringa Nekrašiūtė ir Jurgis Brūzga, akordeonu grieš Andrius Balachovičius.

ELTA yra skelbusi, kad, tarpukariu Kaunui tapus laikinąja sostine, prireikė naujų reprezentacinių erdvių, kur galėtų skleistis kultūrinis bendravimas. 1930-aisiais karininkų iniciatyva priimtas sprendimas statyti naujus Ramovės rūmus. Kauno įgulos karininkų ramovės renginiuose dalyvaudavo išskirtinė publika, neretai čia svečiuodavosi ir Prezidentas Antanas Smetona, ir tuometės Vyriausybės nariai.

Pasak anų laikų Kauno kultūra besidominčio teatro režisieriaus Gyčio Padegimo, karininkai buvo daugiausia inteligentų kasta. „Karininkų ramovėje būdavo labai dideli ir įdomūs, teatralizuoti baliai, su visokiomis loterijomis labdaros tikslais ir panašiai. Tai buvo vieni pačių garsiausių balių Kaune, į juos patekti būdavo didelė garbė“, - yra sakęs žurnalistams režisierius.